Kartu su JAV, Britanija ir Vokietija Kanada „įkurs ir
vadovaus“ greitojo reagavimo brigadai, kuri „prisidės prie NATO
sustiprinto buvimo priešakinėse pozicijose Rytų ir Vidurio
Europoje“, sakoma Gynybos ministerijos pranešime, kuriame taip pat
nurodoma, jog daugiau detalių bus pateikta per vėliau liepą
Lenkijoje vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą.
„Būdama atsakinga partnerė pasaulyje, Kanada stovi petys į
petį su savo NATO sąjungininkai, dirbdama, kad atgrasytų agresiją
ir užtikrintų taiką bei stabilumą Europoje“, – sakoma gynybos
ministro Harjito Sajjano pranešime.
Ši žinia buvo paskelbta kitą dieną po to, kai JAV prezidentas
Barackas Obama paragino Otavą labiau palaikyti NATO,
sakydamas kalbą Kanados parlamente.
Aljansas šiuo metu stiprina savo karinius pajėgumus rytiniame
sparne, vykdydamas programą, neturinčią precedento nuo Šaltojo
karo pabaigos.
Kanados kariai sudarys ketvirtadalį iš 4 000 NATO karių, kurie
bus dislokuoti Baltijos šalyse ir Lenkijoje, siekiant atsverti
Kremliaus keliamą grėsmę po jo veiksmų Kryme ir indėlio
pakurstant ginkluotą konfliktą Rytų Ukrainoje, pranešė Kanados
žiniasklaida.
Tas kontingentas, kurio dislokavimas bus užbaigtas ateinančiais
metais, tikriausiai bus patvirtintas per šį mėnesį vyksiantį NATO
viršūnių susitikimą Varšuvoje.
NATO sausumos pajėgų vadas JAV generolas Benas Hodgesas praeitą savaitę pabrėžė, rytinis Aljanso sparnas yra
pažeidžiamas, sakydamas, kad šiuo metu Baltijos šalių nebūtų
įmanoma apginti, jeigu Rusija surengtų invaziją.