Pristatydamas Slovakijos planus tolesniems šešiems mėnesiams
premjeras Robertas Ficas sakė, kad ES migracijos
politika neveikia ir kad Europai labai nesiseka tinkamai bendrauti su
savo piliečiais.
Pasak jo, Bendrijos sunkiasvorės, tokios kaip Prancūzija,
Vokietija ir Italija, per ilgai dominavo bloke. R.Ficas pažymėjo,
kad toms valstybėms reikėtų pradėti įsiklausyti, ką sako kitos
narės, tokios kaip Slovakija, įstojusi į Bendriją 2004 metais.
Slovakija, kuri 1993 metais taikiai atsiskyrė nuo Čekijos, turi
5,4 mln. gyventojų, kurie sudaro tik kiek daugiau negu 1 proc. visų
ES gyventojų. Geografiškai ši šalis yra Europos širdyje, o šį
pusmetį ji taip pat bus ES politinė širdis.
„Gyvybiškai svarbūs sprendimai dėl Europos ateities negali
būti apibrėžiami kaip vienos arba dviejų valstybių narių –
arba valstybių steigėjų – sprendimai“, – R.Fico sakė
žurnalistams Bratislavoje šalies pirmininkavimo pradžios
išvakarėse.
„Ar galime būti sėkmingi, piršdami priemones, kurios
neveikia?“ – jis sakė tuo metu, kai ES yra sukrėsta fakto, kad
Bendriją pirmąkart paliks viena iš jos narių, kuri yra antroji
didžiausia bloko ekonomika.
„Stumiamos į antrąjį planą“
R.Fico vyriausybė taip pat kritikavo ES aukščiausiąją
vykdomosios valdžios instituciją, Europos Komisija, kurios galios
buvo sustiprintos, kai 2009 metais įsigaliojo Lisabonos sutartis.
„Šalims narėms susidaro įspūdis, kad jos stumiamos į
antrąjį planą, – sakė užsienio reikalų ministras Miroslavas
Lajčakas. – Politiką turėtų kurti šalys
narės, o Komisija turėtų paversti ją teisės aktais.“
Pasak M.Lajčako, ES narėms reikalingos didesnės galios, nes
„būtent jose gyvena piliečiai – jie negyvena institucijose“.
Ministras iš dalies siejo sumažėjusį visuomenės
pasitikėjimą Europos Sąjungą su Briuselio politika, nes
„tikriausiai yra per daug institucijų ir per mažai šalių
narių“.
Migracijos problemos buvo įvardijamos kaip viena pagrindinių
priežasčių, praeitą savaitę paskatinusių Britanijos rinkėjus
referendume nubalsuoti už pasitraukimą iš ES. Tačiau britų
nuogąstavimai labiausiai buvo susiję su migrantais iš kitų ES
valstybių, kurių dalis esą nesąžiningai išnaudoja Jungtinės
Karalystės socialinės rūpybos sistemą.
Kitos ES šalys labiau nepatenkintos Bendrijos pabėgėlių
politika. Slovakija ypač piktinosi dėl Europos Komisijos pasiūlytos
privalomos kvotų schemos, pagal kurią visose Bendrijos šalyse
būtų perskirstomi pabėgėliai iš Sirijos, Irako ir kitų neramių
regionų, užplūdę Graikiją bei Italiją, kurios nebeatlaiko šios
naštos.
ES šalys sutiko su tomis kvotomis, bet Slovakija kartu su
Vengrija priklausė nedidelei mažumai, kurios prieštaravimus teko
apeiti.
Pirmininkavimas ES, trunkantis pusmetį ir perduodamas kaskart
kitai Bendrijos valstybei, nustato bloko darbotvarkės prioritetus,
tai pat stengiasi padėti išspręsti nesutarimus bei skatinti
kompromisus. Prieš Slovakiją Bendrijai pirmininkavo Nyderlandai.
Atrodo, kad į sceną žengianti Slovakija pasiryžusi nutraukti
kelių pastarųjų blankių pirmininkavimų virtinę.
Dėl to ateinantis pusmetis gali būti itin įdomus, Europos
Sąjungai svarstant, kaip geriausiai organizuoti „skyrybas“ su
Britanija ir kokia kryptimi turėtų pasukti likusios bloko narės.