„Aš pasiūliau, kad Baltijos jūros regione būtų pasiektas
bendras susitarimas, kad tie atsakikliai būtų visuomet įjungiami
šiame regione“, – pareiškė S.Niinisto per spaudos konferenciją
po derybų su V.Putinu Suomijos prezidento vasaros rezidencijoje.
Pasak jo, „Baltijos šalyse ir kitose vietose esama tam tikros
baimės dėl Rusijos, ten bijoma Rusijos“.
„Tai – viena vertus. Kita vertus, Rusijoje NATO laikoma
didele grėsme. Tad susidaro toks uždaras ratas. Šiam ratui suardyti
reikalingas svarbus žodis – „pasitikėjimas“. Šiam
pasitikėjimui stiprinti svarbu, kad nors ir mažais žingsneliais mes
galėtume judėti į priekį šia kryptimi“, – pabrėžė Suomijos
prezidentas.
Vienu tokiu žingsniu S.Niinisto nurodė veiklą, kuria būtų
siekiama išvengti incidentų ir avarijų.
„Todėl aš ir iškėliau klausimą dėl aviacijos skrydžių su
įjungtais atsakikliais. Nes mums žinoma, kad tokie skrydžiai
susiję su tam tikra rizika ir gana dideliu pavojumi“, – sakė
Suomijos prezidentas.
V.Putinas į tai atkirto, kad NATO lėktuvų su išjungtais
atsakikliais virš Baltijos skraido dvigubai daugiau negu rusų.
„Tai ne mūsų pramanai, o statistika“, – nurodė jis, tačiau
pridūrė sutinkąs su S.Niinisto pasiūlymu.
„Grįžęs į Maskvą duosiu nurodymą Rusijos URM ir gynybos
ministrui traukti šį klausimą į numatomo NATO ir Rusijos Tarybos
posėdžio Varšuvoje dienotvarkę“, – sakė V.Putinas.
V.Putino apsilankymas Suomijoje yra pirmas jo vizitas Europos
Sąjungos šalyje po referendumo Britanijoje, kur nuspręsta išstoti
iš ES.
Tai vyksta ir tokiu laiku, kai ES iki vasario pratęsė sankcijas
Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje.
Tuo pačiu laiku Rusija yra padidinusi savo karinį aktyvumą
Rytų Europoje, padažnėjo jos karo aviacijos pažeidimų oro
erdvėje.
NATO į tai atsakė sustiprindama savo buvimą Lietuvoje,
Latvijoje ir Estijoje, dėl to padaugėjo debatų neprisijungusiose
Suomijoje ir Švedijoje, ar nevertėtų ir joms stoti į NATO.