Kalbėdamas verslo konferencijoje Prancūzijos pietuose jis teigė, kad trumpuoju laikotarpiu Jungtinės Karalystės ekonominės ir piniginės politikos laukia du sudėtingi bei prieštaringi iššūkiai. Pirmasis – tai infliacija, kurią lems krintantis svaro kursas, po „Brexit“ referendumo jau nukritęs 11 procentų. O antrasis – recesija, ekonomika gali sulėtėti, nes investicijoms įtaką daro neapibrėžtumas. Pasak ECB atstovo, patekimas į tokią keblią situaciją visada reiškia didelius sunkumus ekonominei ir piniginei politikai.
Tuo metu ECB vykdomosios tarybos narys Benoit Coeure teigė, kad Jungtinės Karalystės sprendimas trauktis iš ES iškėlė klausimą dėl ES ilgaamžiškumo ir turės neigiamų pasekmių ekonomikos augimui, nors kol kas ir neaišku, kokio masto.
B.Coeure per ekonomikos forumą kalbėjo, kad „Brexit“ sukūrė nežinomybę trumpuoju laikotarpiu. Tačiau ECB turi atsakymų, kaip tą nežinomybę įveikti.
„Mes turime įrankių ir esame pasirengę juos panaudoti. Ačiū Dievui, kad kol kas mums neprireikė jų panaudoti, bet esame pasirengę tai padaryti“, – sakė jis.
B.Coeure anksčiau teigė, kad svarbu žinoti Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES datą, nes užsitęsusi nežinomybė turės ekonominę kainą – pirmiausia Britanijai, bet taip pat ir ES.
