Kalbėdamas verslo konferencijoje Prancūzijos pietuose jis
teigė, kad trumpuoju laikotarpiu Jungtinės Karalystės ekonominės ir piniginės
politikos laukia du sudėtingi bei prieštaringi iššūkiai. Pirmasis –
tai infliacija, kurią lems krintantis svaro kursas, po „Brexit“
referendumo jau nukritęs 11 procentų. O antrasis – recesija,
ekonomika gali sulėtėti, nes investicijoms įtaką daro
neapibrėžtumas. Pasak ECB atstovo, patekimas į tokią keblią
situaciją visada reiškia didelius sunkumus ekonominei ir piniginei
politikai.
Tuo metu ECB vykdomosios tarybos narys Benoit Coeure teigė, kad Jungtinės Karalystės sprendimas trauktis iš ES iškėlė klausimą dėl ES ilgaamžiškumo ir turės neigiamų pasekmių ekonomikos
augimui, nors kol kas ir neaišku, kokio masto.
B.Coeure per ekonomikos forumą kalbėjo, kad „Brexit“ sukūrė
nežinomybę trumpuoju laikotarpiu. Tačiau ECB turi atsakymų, kaip tą
nežinomybę įveikti.
„Mes turime įrankių ir esame pasirengę juos panaudoti. Ačiū
Dievui, kad kol kas mums neprireikė jų panaudoti, bet esame
pasirengę tai padaryti“, – sakė jis.
B.Coeure anksčiau teigė, kad svarbu žinoti Jungtinės Karalystės
pasitraukimo iš ES datą, nes užsitęsusi nežinomybė turės ekonominę
kainą – pirmiausia Britanijai, bet taip pat ir ES.