Baudžiamojo kodekso pataisas registravo Dūmos narys Pavelas Krašeninikovas birželio 29 dieną. Tačiau oponentai tikino esą šios pataisos „draudžia rusams auklėti savo vaikus“.
Tėvų komitetų asociacija viešai kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis atsižvelgtų, jog Baudžiamojo kodekso pataisos diskriminuoja jų teisę auklėti savo vaikus pagal „šalies tradicines vertybes“.
Tačiau Rusijos vaikų teisių ekspertai pabrėžė, kad šalyje labai dažnai smurtaujama prieš vaikus, todėl būtina padėtį keisti.
Baudžiamojo kodekso pataisos numato atsakomybę už smurtą prieš artimuosius – sutuoktinius, vaikus ir giminaičius. Jeigu V.Putinas pasirašys įstatymą, už smurtą prieš vaikus tėvams gali grėsti iki dvejų metų kalėjimo.
Tokios įstatymo nuostatos supykdė Rusijos tėvus. Jie tvirtino, kad įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pataisoms, galės būti nubausti už „įprasta vaiko nubaudimą net nesukėlus žalos jo sveikatai“.
„Taip išeina, kad tėvai neturi teisės bausti savo vaikų, o štai mokytojai mokyklose ir auklėtojai darželiuose gali tai daryti“, – piktinosi tėvai.
Jie kreipėsi ir į Vaikų teisių inspektorių Pavelą Astachovą, kuris taip pat tikino esą Baudžiamojo kodekso pataisos diskriminuoja tėvus. Tiesa, prieš kelias dienas P.Astachovas atsistatydino iš savo pareigų.
„Jei svetimas žmogus smurtaus prieš vaiką, jam gali grėsti administracinė atsakomybė ir iki trijų mėnesių arešto, tuo tarpu tėvams – iki dvejų metų kalėjimo“, – piktinosi P.Astachovas.
Tėvų komiteto asociacijos pirmininkė Olga Letkova sakė laukianti, kad jų iniciatyvą palaikys daugiau Rusijos Dūmos narių ir Baudžiamojo kodekso pataisos nebus priimtos.
„Šis įstatymo projektas reiškia, kad tėvai prilyginami teroristams ir ekstremistams. Be abejo, vaikų mušti negalima, bet kiekvienas supranta, kad vien tik geru žodžiu jų neišauklėsi“, – tikino O.Letkova.
Tačiau vaikų ir paauglių psichologė Jelena Dozorceva teigė, kad Baudžiamojo kodekso pataisomis visai nesiekiama diskriminuoti tėvų, jis nukreiptas prieš smurtą artimoje aplinkoje.
„Įstatymo pataisomis siekiame sumažinti ne tik smurto prieš vaikus, bet ir prieš moteris atvejus. Dabar dėl smurto artimoje aplinkoje dažnai net nepradedami tyrimai. Baudžiamojo kodekso pataisos leistų tyrimą pradėti“, – sakė J.Dozorceva.
Ji abejoja vaikų auklėjimo smurtu efektyvumu. Tiesa, ji nėra tikra, kad draudimas smurtauti prieš vaikus Rusijoje suveiks. „Būtinas švietimas. Sunku pakeisti mūsų atgyvenusį suvokimą apie vaikų auklėjimą vien tik uždraudus juos mušti“, – sakė psichologė.
