Vokietija paskelbė apie savo sprendimą tapti vadovaujančia šalimi formuojant Lietuvai skirtą bataliono kovinę grupę. Jungtinė Karalystė vadovaus Estijoje dislokuojamam batalionui, Kanada – Latvijoje, o Jungtinės Amerikos Valstijos – Lenkijoje. Savo ketinimą jungtis prie Vokietijos ir siųsti savo karius į Lietuvą Varšuvoje oficialiai paskelbė Norvegija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Belgija ir Prancūzija.
„Tai yra istorinis sprendimas visam mūsų regionui ir Lietuvai. Prieš dvejus metus pradėję nuo pratyboms atvykusių rotuojamų NATO kuopų pereiname prie daug stipresnių karinių atgrasymo priemonių. Kitais metais Lietuvoje dislokavus Vokietijos vadovaujamą bataliono kovinę grupę, Aljanso karių skaičius ir pajėgumas mūsų šalyje išaugs septynis kartus ir tai bus dar stipresnis NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo įsipareigojimas“, – teigia krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Keturios bataliono kovinės grupės NATO rytinėje dalyje bus dislokuotos kitų metų pirmoje pusėje. Iki to laiko savo buvimą ir bendras pratybas su Lietuvos kariais tęs rotuojamos kuopos ir kiti NATO vienetai. Apie savo sprendimą siųsti po rotuojamą kuopą pratyboms į Baltijos valstybes 2017 m. paskelbė ir keturios Višegrado grupės šalys.
Susitikimo metu Varšuvoje NATO valstybių vadovai taip pat nusprendė stiprinti Aljanso karinį buvimą ir Rumunijoje bei Bulgarijoje. Čia bus kuriamas Rumunijos vadovaujamas tarptautinis brigados dydžio vienetas, bus sustiprintas mokymų elementas.
NATO valstybių vadovai kibernetinę gynybą pripažino atskira gynybos erdve, kaip ir sausuma, oras bei jūra. NATO ir toliau stiprins savo infrastruktūros ir tinklų apsaugą, o valstybės narės turės stiprinti kibernetinę gynybą ir pasiryžimą bendradarbiauti su kitomis Aljanso narėmis. Kibernetinė gynyba turės būti geriau integruota į operacijų planavimą. Šalys narės taip pat yra skatinamos didinti supratimą apie kibernetinę gynybą, organizuoti tam skirtas pratybas ir mokymus.
