„Kaip NATO galėtų remti Ukrainą ir dėl ko labiausiai išgyvenate trumpuoju laikotarpiu, kalbant apie šalies saugumą?“ – tokio klausimo forume sulaukė I.Klympuš-Cincadzė. Politikė tikino, kad tai itin sudėtinga. Ji teigė suvokianti, kad pirmiausia Ukraina turi atlikti reikiamas reformas, tačiau šiuos veiksmus turėtų lydėti ir NATO derybos su Ukraina dėl galimos narystės Aljanse.
„Ar galime vykdyti reformas, jei negausime tikrumo dėl narystės NATO? Be abejo, tai įmanoma, tačiau mums svarbus saugumo klausimas. Nesuteikdami mums perspektyvos tapti NATO nare, paliktumėte mus nesaugiame regione“, – teigė I.Klympuš-Cincadzė.
Pasak politikės, kai kurios šalys net ir būdamos Rusijos kaimynystėje susiduria su mažesne agresija nei Ukraina.
„Šalys, jau tapusios NATO narėmis, gali jaustis saugiau. Mes irgi norime tapti Aljanso, kuris padarytų mus ne tokiu lengvu agresijos taikiniu, nare.
Mūsų gyventojai aiškiai supranta, ko nori ir ko siekia. Todėl siekiame tokio pat solidarumo, koks buvo parodytas Lenkijai, Lietuvai ir kitoms šalims daugiau nei prieš dešimt metų“, – tikino Ukrainos politikė.
Pasak jos, dabar Europa svarsto, kam rizikuoti savo saugumu ir erzinti Rusiją? Tačiau atsakymas paprastas – vieno saugumas yra visų saugumas.
„Ne mes nusprendėme, kad Rusija yra mūsų priešas, tai jos darbas. Rusija nori būti dydi, tačiau ne ekonomine padėtimi, gyventojų gyvenimo lygiu, o karine prasme.
Putino vizija buvo sunaikinti Ukrainą ir šis tikslas žlugo. Tačiau manau, kad toliau turėsime kovoti dėl saugumo regione. Padėtis nuo šių metų pradžios ir vėl blogėja. Vien Donbase yra 43 tūkst. karių, kurių didžioji dalis – Rusijos armijos“, – sakė I.Klympuš-Cincadzė.
Ukrainos politikė pripažino, kad jos šalis bei NATO turės eiti į kompromisus su Rusija, tačiau viskam yra ribos. „Yra aiški riba tarp kapituliacijos ir kompromiso. Jei mums nesuteiks galimybės ateityje tapti NATO nare, tai bus Aljanso kapituliacija prieš Rusiją“, – tikino I.Klympuš-Cincadzė.