„Brexit“ padariniai skaudžiausiai smogs jauniems europiečiams

32 metų Laurensas Geffertas iš Vokietijos į Jungtinę Karalystę atvyko 2011 metais. Tuomet jis tikėjosi šalyje praleisti tik aštuonis mėnesius. Tačiau vyriškis gavo ne vieną darbo pasiūlymą bei galimybę studijuoti doktorantūrą Kembridžo universitete, tad nusprendė pasilikti.

Šiuo metu L.Geffertas Londone įsikūrusioje finansinių technologijų įmonėje dirba duomenų mokslininku.

„Kai vienoje vietoje praleidi tiek daug laiko, ji tave pakeičia, – sakė L.Geffertas. – Kai grįžtu į Vokietiją, kartais stebiuosi vokiečiais bei jų ypatumais. Mano tapatybė tampa vis labiau britiška.“

Kaip ir daugybė kitų jaunų europiečių, kurie dirba Jungtinėje Karalystėje, vyras jaučiasi, kad bėgant metams tapo labiau „britu“ ir dabar jau nėra tikras, kur tikrieji jo namai. Tūkstančiai iš kitų Europos valstybių atvykusių žmonių yra nusivylę balsavimo rezultatu, o jų karjeros ateitį apgaubė nežinia.

Jungtinei Karalystei prireiks maždaug dviejų metų, kad susitartų dėl išstojimo iš ES sąlygų.

Dabar L.Geffertas ir jo mergina, Honkonge augusi prancūzų kilmės gydytoja, rimtai svarsto išvykti iš Londono.

„Aš nesutinku su šia kryptimi, – sakė vyras. – Jaučiu, kad nenoriu būti to dalimi.“

Pora galvoja apie įvairiais galimybes. Viena iš jų yra keltis į Bostoną, kur mergina galėtų baigti savo mokymus, o L.Greffertas rasti darbą pagal specialybę.

Tokioje nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė gausybė 20-35 metų darbuotojų iš įvairių ES valstybių.

„Man sunku rasti kokį nors pozityvų dalyką, kurį jauniems žmonėms davė šis balsavimas“, – sakė Europos reformų centro vyriausiasis ekonomistas Christianas Odendahlas.

Kelios dienos prieš referendumą C.Odenhalas kartu su savo kolega Johnu Springfordu analizavo, ką sprendimas palikti ES reikštų jauniems europiečiams.

Pasak analitikų, net ir tuo atveju, jei JK išsiderės iš Europos palankias prekybos sąlygas, bet koks trumpalaikis nuosmukis skaudžiausiai smogs jauniems darbuotojams, kurie bando įsitvirtinti darbo rinkoje.

32 metų Florianas van Megenas taip pat priklauso jaunų europiečių kartai, kurie užaugo laisvai keliaudami po Europą. Prieš devynis metus šis vokietis Nyderlanuose studijavo pagal mainų programą „Erasmus“ ir ten sutiko savo žmoną britę.

Nuo to laiko F.van Megenas studijavo Europos teisę, dirbo Briuselyje ir galiausiai atvyko gyventi į Londoną, kur prekybos įmonėje įsidarbino investicijų valdytoju. Vyras teigė, kad po tokio JK sprendimo jo karta ims labiau vertinti savo teisę keliauti po pasaulį.

Referendumo dieną F.van Megenas buvo Briuselyje, o po to Vokietijoje.

„Aš net neabejojau, kad jie man leis grįžti į šalį. Tačiau nežinau, ar taip bus ir po dviejų metų“, – sakė jis.

Viena iš „The Debrief“ redaktorių Vicky Spratt sakė, kad šis referendumas sukėlė dar daugiau nerimo britams, kuriems jau ir taip tenka kovoti su įvairiais sunkumais.

28 metų V.Spratt teigė, kad toks JK sprendimas tapo dar vienu smūgiu britams, kurių pečius jau yra užgulę tokie finansiniai klausimai, kaip paskolos studijoms bei būsto kainos. Moteris teigė, kad su sunkumais susiduriantys jauni britai bent jau turi galimybę laisvai keliauti po pasaulį.

V.Spratt teigė, kad tai yra karta, kuri augo jau turėdama internetą ir yra atvira pasauliui.

„Mums užtenka vieno spustelėjimo, kad sužinotume, kaip gyvena žmonės likusiame pasaulyje, kaip jie rengiasi, kokius grožio produktus jie naudoja“, – sakė moteris.

Dėl pygių tarptautinių skrydžių ir bevizio režimo britai gali ne tik domėtis pasauliu internetu, bet ir laisvai jį išvysti savo akimis.

„Tad kyla klausimas, ar šis nuostabus dalykas taip pat bus iš mūsų atimtas?“, – klausė moteris.

Vienas iš Londone įsikūrusios technologijų ir finansinių paslaugų įdarbinimo įmonės „Global {M}“ įkūrėjų bei direktorius Alexas Hemsley perspėjo, JK gali prarasti labai daug jaunų išsilavinusių darbuotojų, o tai taps didžiule problema.

Beviziai darbo susitarimai tarp ES narių suteikia didelėms ir pradedančioms įmonėms rinktis talentingus darbuotojus iš daugiau nei 20 šalių.

Jei ES valstybės nebeleis JK piliečiams dirbti savo šalyje, jauni žmonės ims traukti į kitus kraštus. Tokios šalus kaip Dubajus, Sidnėjus ir Singapūras gali sulaukti britų darbuotojų, kurie nori įgauti tarptautinės patirties, antplūdžio.