„Šiandien perimame penkis pagrindinius šalies uostus:
Gvantoje, Gvairoje, Puerto Kabeljuje, Marakaibe ir Gvamačėje“, –
N.Maduro sakė per valstybinę televiziją po susitikimo su gynybos
ministru.
Pirmadienį jis smarkiai padidino savo gynybos ministro ir
ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado generolo Vladimiro Padrino
įgaliojimus, paskirdamas jį atsakingu už senkančių maisto,
vaistų ir kitų būtiniausių prekių paskirstymą.
Padėtis Venesueloje toliau blogėja, tarptautinėms bendrovėms
uždarinėjant savo atstovybes. Antradienį Karakasas sulaukė naujo
smūgio, kai JAV bankas „Citibank“ patvirtino Venesuelos
vyriausybės atsiskaitymų užsienyje sąskaitą.
Vienas informuotas „Citibank“ šaltinis, pageidavęs
neviešinti jo vardo, sakė naujienų agentūrai AFP, kad tas
sprendimas buvo priimtas dėl „rizikos reputacijai“, kylančios
dėl to, kad bankas palaiko ryšius su ta krinkančia Pietų Amerikos
valstybe.
N.Maduro „Citibank“ sprendimą prilygino „finansinei
blokadai“.
„Citibank“ tapo naujausia tarptautine verslo įmone,
nutraukusia arba apribojusia savo veiklą toje šalyje. Anksčiau
panašius sprendimus priėmė „Coca-Cola“, JAV maisto pramonės
milžinė „The Kraft Heinz“, valymo priemones gaminanti bendrovė
„Clorox“, taip pat oro bendrovės „Lufthansa“,
„Aeromexico“ ir „American Airlines“.
Nors rūpesčiai kaupiasi, N.Maduro nerodo noro pasiduoti – kaip
ir jo velionis mentorius ir pirmtakas prezidentas populistas Hugo
Chavezas.
„Niekas nesustabdys Venesuelos, – jis sakė pirmadienį. –
Su „Citibank“ ar be jo, mes žengiam į priekį. Su „Kimberly“
ar be jos, mes judame.“
Tačiau šalies ekonomikos problemos atrodo triuškinamos.
Venesueloje stinga apie 80 proc. maisto produktų, vaistų ir
kitų pagrindinių prekių, tokių kaip muilas. Praeitais metais
infliacija buvo 180 proc., o Tarptautinis valiutos fondas prognozavo,
kad šiemet ji sieks 720 procentų.
Kritikai sako, kad pagrindinė sunkumų priežastis yra kairiojo
modelio vyriausybė, griežtai kontroliuojanti ekonomiką ir valiutą
nuo 2003 metų.
N.Maduro savo ruožtu sako, kad esmė yra JAV ir vietos verslo
elito interesai, dėl kurių stengiamasi kurstyti visuomenės pyktį
ir pašalinti jį iš valdžios.