„Šiandien perimame penkis pagrindinius šalies uostus: Gvantoje, Gvairoje, Puerto Kabeljuje, Marakaibe ir Gvamačėje“, – N.Maduro sakė per valstybinę televiziją po susitikimo su gynybos ministru.
Pirmadienį jis smarkiai padidino savo gynybos ministro ir ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado generolo Vladimiro Padrino įgaliojimus, paskirdamas jį atsakingu už senkančių maisto, vaistų ir kitų būtiniausių prekių paskirstymą.
Padėtis Venesueloje toliau blogėja, tarptautinėms bendrovėms uždarinėjant savo atstovybes. Antradienį Karakasas sulaukė naujo smūgio, kai JAV bankas „Citibank“ patvirtino Venesuelos vyriausybės atsiskaitymų užsienyje sąskaitą.
Vienas informuotas „Citibank“ šaltinis, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė naujienų agentūrai AFP, kad tas sprendimas buvo priimtas dėl „rizikos reputacijai“, kylančios dėl to, kad bankas palaiko ryšius su ta krinkančia Pietų Amerikos valstybe.
N.Maduro „Citibank“ sprendimą prilygino „finansinei blokadai“.
„Citibank“ tapo naujausia tarptautine verslo įmone, nutraukusia arba apribojusia savo veiklą toje šalyje. Anksčiau panašius sprendimus priėmė „Coca-Cola“, JAV maisto pramonės milžinė „The Kraft Heinz“, valymo priemones gaminanti bendrovė „Clorox“, taip pat oro bendrovės „Lufthansa“, „Aeromexico“ ir „American Airlines“.
Nors rūpesčiai kaupiasi, N.Maduro nerodo noro pasiduoti – kaip ir jo velionis mentorius ir pirmtakas prezidentas populistas Hugo Chavezas.
„Niekas nesustabdys Venesuelos, – jis sakė pirmadienį. – Su „Citibank“ ar be jo, mes žengiam į priekį. Su „Kimberly“ ar be jos, mes judame.“
Tačiau šalies ekonomikos problemos atrodo triuškinamos.
Venesueloje stinga apie 80 proc. maisto produktų, vaistų ir kitų pagrindinių prekių, tokių kaip muilas. Praeitais metais infliacija buvo 180 proc., o Tarptautinis valiutos fondas prognozavo, kad šiemet ji sieks 720 procentų.
Kritikai sako, kad pagrindinė sunkumų priežastis yra kairiojo modelio vyriausybė, griežtai kontroliuojanti ekonomiką ir valiutą nuo 2003 metų.
N.Maduro savo ruožtu sako, kad esmė yra JAV ir vietos verslo elito interesai, dėl kurių stengiamasi kurstyti visuomenės pyktį ir pašalinti jį iš valdžios.
