Įtakingas Konservatorių partijos veikėjas D.Davisas, tiesmukas
ir puikia politine nuojauta pasižymintis veikėjas, buvo pasitraukimo
stovyklos šalininkas ruošiantis referendumui dėl JK
narystės Bendrijoje.
Dabar šis dešiniojo sparno libertaras ir prisiekęs
euroskeptikas vadovaus keblioms deryboms, paskirtas į naujai įkurtą
valstybės sekretoriaus išstojimo iš Europos Sąjungos reikalams
postą.
67 metų D.Davisas gerai susipažinęs su Briuselio metodais: jis
dirbo Europos reikalų ministru 1994–1997 metais, kai premjero Johno
Majoro vyriausybę krėtė nesutarimai dėl ryšių
su ES.
Vis dėlto šio politiko žvaigždė nublanko, kai jis pasitraukė
iš D.Camerono šešėlinio kabineto, susiginčijęs dėl principų.
Tas nesutarimas niekada nebuvo visiškai užglaistytas.
Pirmadienį jis išdėstė savo idėjas dėl „Brexit“
ekonominės strategijos, kurias apibendrino taip: „Prekybos
sutartys. Mokesčių mažinimas. Ir neskubėti inicijuoti 50-ąjį
straipsnį“ – išstojimo iš ES mechanizmą.
„Ideali baigtis (ir, mano nuomone, labiausiai tikėtina po
didelių ginčų) yra tolesnė bemuitė prieiga“ prie Europos
vieningosios rinkos, rašė jis.
„Kai Europos valstybės supras, kad mes nenusileisime dėl savo
sienų kontrolės, jis norės su mumis tartis – dėl savo pačių
interesų“, – pridūrė D.Davisas.
Jo nuomone, po konsultacijų su verslo ir regionų lyderiais
Britanija galėtų aktyvuoti ES sutarties 50-ąjį straipsnį „iki
ateinančių metų pradžios“.
Kukli kilmė
Vaikystėje augintas vienišos motinos ir gyvenęs Londono
socialiniame būste D.Davisas įstojo į Voriko universitetą Vidurio
Anglijoje, kur studijavo molekulinę fiziką ir informatiką.
Vėliau jis baigė magistrantūrą Londono verslo mokykloje,
išklausė pažangiosios vadybos kursus elitiniame JAV Harvardo
universitete ir dirbo cukraus pramonės milžinės „Tate and Lyle“
valdyboje.
D.Davisas taip pat tarnavo Specialiojoje oro tarnyboje, elitinio JK armijos specialiųjų pajėgų
padalinio, rezerve.
D.Davisas, mėgstantis kopti į kalnus ir skraidyti, į politiką
pasuko 1987 metais, kai buvo išrinktas į parlamentą vienoje
Anglijos šiaurinėje apygardoje.
Jis tapo vyriausybės drausmintoju, palaikančiu tvarką
konservatorių frakcijoje, o vėliau, tapęs J.Majoro Europos reikalų
ministru, pelnė pravardę „Mesjė ne“.
1997–2001 metais D.Davisas pirmininkavo svarbiam Bendruomenių
Rūmų viešųjų lėšų komitetui.
2001 metais jis mėgino tapti konservatorių lyderiu ir liko
ketvirtas, bet buvo paskirtas partijos administracijos pirmininku.
Ambicijos vadovauti
D.Davisas buvo favoritas per 2005 metų Konservatorių partijos
lyderio rinkimus, bet pralaimėjo D.Cameronui po to, kai pasakė
neįkvepiančią kalbą per partijos suvažiavimą.
Jis liko partijos šešėliniu vidaus reikalų ministru, bet
dramatiškai atsistatydino, kad paskatintų surengti papildomus
rinkimus į savo vietą parlamente, protestuodamas dėl leiboristų
vyriausybės vykdyto pilietinių laisvių varžymo.
Vėliau jis buvo išrinktas iš naujo, bet dėl to žingsnio
D.Davisas prarado vietą D.Camerono pagrindinėje komandoje.
Kai konservatoriai grįžo į valdžią 2010-aisiais, D.Davisas
negavo jokio posto vyriausybėje ir buvo eilinis partijos deputatas,
daugiausiai dėmesio skiriantis pilietinių teisių klausimams.
Tris vaikus ir vaikaičių turintis D.Davisas niekada nevengdavo
atvirai išsakyti, ką galvoja.
Dabar šiam politikui paskirtas uždavinys, kuris tikriausiai bus
jam labai prie širdies, nes D.Davisui vėl atsiveria galimybė kietai
žaisti su Briuseliu.