Žurnalistas Damienas Allemand'as pasakojo, kad sunkvežimiui raižant per minią žmonių kūnai „lėkė į šalis kaip boulingo kėgliai“.
„Verksmo ir kitų garsų, kuriuos girdėjau, nepamiršiu visą gyvenimą“, – tikino D.Allemand'as.
49-erių škotė Terri Clarke, kuri Nicoje gyvena jau 12 metų, taip pat tapo įvykio liudininke. Kartu su draugais moteris sėdėjo pėsčiųjų zonoje priešais viešbutį „Negresco“ ir stebėjo fejerverkus.
„Visi jau stojosi eiti iš paplūdimio ir Anglų bulvaro. Tada tie niekšai tai padarė, – sakė T.Clarke. – Iš pradžių man pasirodė, kad tai – šou dalis. Tada išgirdau žmonių šauksmus.“
Moteris pasakoja, kad sunkvežimio vairuotojas vinguriavo dviračių taku pirmyn ir atgal, mėgindamas numušti kiek įmanoma daugiau žmonių.
„Vienintelė priežastis, kodėl mes likome gyvi, yra tai, kad stovėjome vidury gatvės, – teigė moteris. – Niekada nemačiau nieko panašaus. Niekada neatsigausiu.“
24-erių rusė Veronika Prokudina buvo apsistojusi Anglų bulvare esančiame viešbutyje „Beau Rivage“. Moteris pasakoja, kaip staiga išgirdo žmonių šauksmus ir trenksmą.
„Mes nesupratome, kas vyksta, – pasakojo V.Prokudina. – Visi puolė į paniką. Mano tėvas kiek anksčiau buvo išėjęs iš viešbučio ir aš dėl jo siaubingai nerimavau. Vėliau jis man parašė, kad yra gyvas ir sveikas. Tai buvo beprotybė.“
Girdėjo šūvius
Daug metų Nicoje gyvenantis Andy Dwyeris pasakojo, kad vedžiojo savo šunį Anglu bulvare iškart po to, kai baigėsi fejerverkų šou.
„Staiga aš išgirdau šauksmus ir pamačiau, kaip į mane bėga minia žmonių, – pasakojo vyras. – Visi griuvo ir bėgiojo į šonus, kad išvengtų sunkvežimio. O tada krito negyvi tiesiog gatvėje. Mačiau mirusį vaiką. Vyrą, kuriam buvo pervažiuotos kojos. Norėjau padėti, bet nežinojau, ką daryti. Kūnų buvo visur, o žmonės prie jų puldinėjo, šaukė ir verkė.“
„Buvo normalus vakaras ir tiesiog vaikščiojome, – aiškino liudininkas Joelis Fensteris. – Staiga žmonės pradėjo bėgti, buvo girdėti riksmai, policijos sirenos, policininkai šaukė liepdami evakuotis. Buvo labai baisu, nes nežinojome, kas vyksta. Girdėjome kažkokius šūvius. Kai kurie žmonės sėdėjo ant kelio ir bandė pasitraukti bėgantiems žmonėms iš kelio.“
Liudininkas Johnas Curtisas apibūdino ataką Nicoje kaip „didžiausią paniką, kokią matė savo gyvenime“.
Jis pasakojo, kad Prancūzijos nacionalinę dieną šventė tūkstančiai žmonių, tarp jų – daugybė šeimų su vaikais.
„Gatvėje nebuvo kitų automobilių, tik pėstieji. Staiga kitoje gatvės pusėje pamatėme baltą sunkvežimį, važiuojantį baisiu greičiu ir besisukinėjantį į šonus, – aiškino J.Curtisas. – Iš karto supratau, kad sunkvežimio vairuotojas ketino žudyti, – jis važiavo tiesiai į minią. Žmonės pradėjo bėgti link šoninių gatvių. Niekados nebuvau matęs tokios panikos. Mes judėjome kartu su minia ir mums pavyko grįžti į savo butą.“
Papasakojo apie trypiamus vaikus
AFP korespondentas Robertas Holloway buvo toje minioje, šventusioje Prancūzijos nacionalinę dieną Nicos Anglų take, kai prasidėjo košmaras.
Jis turėjo dangstytis veidą, kad jo neužkliudytų skraidančios nuolaužos, kai sunkvežimis, traiškydamas žmones, 2 kilometrus lėkė palmėmis apsodintu pajūrio pėsčiųjų taku.
„Tai buvo visiška sumaištis, – sakė R.Holloway. – Matėme partrenkiamus žmones ir aplink lekiančias nuolaužas. Turėjau saugoti veidą.“
37 metų Marie, dirbanti apsaugininke netoliese esančiame muziejuje „Massena“, kur vos kelios valandos prieš išpuolį taip pat vyko Nacionalinės dienos minėjimas, kalbėjo apie paniką, kilusią žmonėms bandant pabėgti.
„Matėme šimtus žmonių, bėgančių ieškoti priedangos, – vis dar priblokšta pasakojo ji AFP. – Ten buvo vaikų, žmonės buvo trypiami.“
Prieš aušrą miesto gatvės buvo tylios, tik patruliavo daug karių ir saugumo pajėgų narių.
Plykstelėjo ir žaibas
Liudininkas Roy Calley, kuris sakė gyvenantis už 200 m nuo Anglų tako, BBC sakė, kad „atsivėrė tikras pragaras“ ir kad situacija buvo „gana siaubinga“. „Tvyrojo šventiška nuotaika, buvo linksma, žmonės smagiai leido laiką. Staiga išgirdau didžiulį (triukšmą), kurį galiu apibūdinti tik galbūt kaip sprogimą arba avariją. Daug žmonių klykė. Po to buvo girdėti, manyčiau, šūviai“, – pasakojo jis.
„Australian Broadcasting Corporation“ prodiuseris Davidas Cody, kuris buvo įvykio vietoje, pridūrė: „Žmonės per sąmyšį griuvinėjo, buvo daug panikos. Jie bandė pakliūti į viešbučius, bet kokias atidarytas įstaigas, bandė rasti priedangą, nes buvo neaišku, kas vyksta.
Su kiekvienu trenksmu, kurį girdėjome už savęs, žmonės imdavo skubėti dar labiau, bėgdami klupo. Tai buvo labai chaotiška scena.“
Anksčiau tą patį vakarą, miniai džiaugiantis fejerverkais, danguje virš šio Rivjeros kurorto tvykstelėjo žaibas.
