Šeštadienį keliems žurnalistams savo namuose JAV, Pensilvanijos valstijoje, F.Gulenas paneigė visus Turkijos valdžios kaltinimus dėl organizuoto sukilimo.
„Nemanau, kad pasaulis tiki prezidento išsakytais kaltinimais. Įmanoma, jog šis perversmas buvo suvaidintas pačios valdžios, kad būtų galima pateikti tolesnius kaltinimus“, – svarstė teologas.
Prieš 17 metų į JAV pasitraukęs R.T.Erdogano buvęs bendražygis teigė atmetantis bet kokių karinių perversmų galimybę, nes ir pats yra nukentėjęs nuo panašių įvykių.
„Po karinių perversmų Turkijoje esu patyręs spaudimą, esu teistas, esu buvęs įkalintas ir patyręs kitų formų smurtą. Dabar, kai Turkija juda link demokratijos, nebegalima atsisukti atgal“, – teigė dvasininkas.
Paklaustas, ar būtų grįžęs į gimtinę, jeigu kariškiams būtų pavykę nuversti R.T.Erdogano valdžią, F.Gulenas pripažino pasiilgstantis Turkijos: „Vis dėlto yra kitas svarbus dalykas – laisvė. Esu čia, toli nuo politinių Turkijos problemų, ir gyvenu su savo laisve.“
R.T.Erdoganas pareikalavo JAV išduoti F.Guleną, kurį kaltina perversmo organizavimu.
Turkijos prezidentas šeštadienį Stambule tūkstančiams rėmėjų teigė, kad ne kartą yra sakęs JAV prezidentui Barackui Obamai, kad F.Gulenas kelia grėsmę Turkijos saugumui ir turi būti išduotas.
„Kreipiuosi čia su šiuo raginimu į Ameriką, kreipiuosi su šiuo raginimu į poną prezidentą (Obamą)“, – sakė jis miniai.
„Pone prezidente, esu jums sakęs pats, arba deportuokite, arba išduokite mums tą asmenį, kuris gyvena 400 akrų žemėje Pensilvanijoje“, – sakė jis, pabrėžtinai nepaminėdamas F.Guleno vardo.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry šeštadienį sakė, kad JAV padės Turkijai tiriant žlugusį perversmą, ir paprašė Ankaros, kad ji pasidalytų turimais įkalčiais prieš F.Guleną.
„Mes tikrai numatome, kad bus keliami klausimai dėl pono Guleno“, – sakė jis Liuksemburge.
F.Guleno grupė „Bendrųjų vertybių aljansas“ („Alliance for Shared Values“) išplatino pranešimą, kad prezidentas pasielgė labai neatsakingai, apkaltindamas juos dėl penktadienio įvykių. Jie, pasak pranešimo, su kariniu perversmu neturi nieko bendra.
F.Guleno judėjimui priklauso kelios žiniasklaidos priemonės, kritikuojančios Turkijos valdžią ir dėl to sulaukusios griežtos vyriausybės reakcijos. Antai laikraščių „Zaman“ ir „Today's Zaman“ redakcijos kovo mėnesį buvo užpultos kariškių, o jų kontrolė perėjo į valdžios rankas.
Prieš 15 metų R.T.Erdoganas ir F.Gulenas kartu įsteigė AKP partiją. Du ambicingus vyrus tuomet siejo panašios pažiūros, liberalus tikėjimas. Kodėl R.T.Erdoganas ir F.Gulenas tapo aršiais priešininkais, iki šiol nėra aišku.
