Per spaudos konferenciją, kurioje D.Trumpas atsakinėjo į
įvairiausius klausimus, šis Niujorko nekilnojamojo turto magnatas
stengėsi sukompromituoti savo varžovę, užsiminė, kad Rusijos
prezidentas Vladimiras Putinas išsakė rasinių įžeidimų JAV
prezidento Baracko Obamos atžvilgiu, taip pat
žadėjo, kad jam vadovaujant Vašingtono ir Maskvos santykiai
suklestėtų.
Jo pareiškimai išprovokavo H.Clinton kampanijos įtūžį ir
privertė raukytis dalį respublikonų.
Dėl to D.Trumpo kampanijos partneris skubiai paaiškino, kad
partija nežiūri pro pirštus į Maskvos politiką, o pats kandidatas
mėgino sušvelninti savo teiginius.
Atakuodamas H.Clinton, kuri ruošiasi priimti oficialią savo
partijos nominaciją į prezidento postą, D.Trumpas nutaikė savo
ginklus į elektroninio pašto skandalą, susijusį su demokratės
darbu valstybės sekretorės pareigose.
H.Clinton yra pripažinusi, kad naudojo privatų elektroninio
pašto serverį tarnybos reikalams ir kad ištrynė 30 tūkst.
laiškų, argumentuodama, jog jie buvo asmeninio pobūdžio, nesusiję
su jos darbu.
„Rusija – jeigu klausaisi, tikiuosi, kad sugebėsi surasti
tuos 30 tūkst. trūkstamų laiškų. Manau, kad mūsų žiniasklaida
tau dosniai atsilygins“, – pareiškė D.Trumpas.
H.Clinton stovykla nedelsdama pateikė piktą atsakymą.
„Tai tikriausiai pirmasis kartas, kai didžiosios partijos
kandidatas aktyviai paragino užsienio šalį vykdyti šnipinėjimą
prieš jo politinį oponentą“, – sakė H.Clinton pagrindinis
užsienio politikos patarėjas Jake'as Sullivanas.
„Tai tapo jau nebe kuriozu ir politikos reikalu, o nacionalinio
saugumo klausumu“, – pareiškė jis.