Policija azijietiškoje Stambulo pusėje esančiuose Uskiudaro ir Imranijės rajonuose vienu metu surengė reidus 44 įmonėse, taip pat ir viename holdinge, pranešė Anatolijos naujienų agentūra.
Įtariamieji kaltinami JAV gyvenančio dvasininko Fethullah Guleno finansavimu, kurį Ankara kaltina liepos 15 dieną pučo organizavimu.
Prokurorai išdavė orderius suimti 120 žmonių, įskaitant kompanijų vadybininkus, pridūrė agentūra.
Kompanijos, į kurias taikomasi, vis dar neįvardytos. Neaišku ir kiek įtariamųjų sulaikyta per reidus.
Turkijos valdžia po nepavykusio perversmo ėmėsi griežtų priemonių prieš įtariamuosius F.Guleno šalininkus ir sulaikė daugiau kaip 35 tūkst. žmonių. Beveik 11 600 iš jų vėliau buvo paleisti.
Nuo 1999 metų savanoriškoje tremtyje Jungtinėse Valstijose gyvenantis F.Gulenas neigia Ankaros kaltinimus.
Be to, Turkijos policija pirmadienį atliko reidus keturiuose didžiausiuose Stambulo teismuose ir sulaikė 136 prokurorus bei kitus ten dirbančius žmones.
Pareikalavo dviejų kalėjimo iki gyvos galvos bausmių
Turkų prokurorai pareikalavo dviejų kalėjimo iki gyvos galvos bausmių ir dar 1 900 metų kalėjimo JAV gyvenančiam musulmonų dvasininkui Fethullah Gulenui, kurį Ankara kaltina surežisavus nesėkmingą praėjusio mėnesio bandymą įvykdyti Turkijoje perversmą, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
2 527 puslapių kaltinamajame akte, kurį patvirtino Ušako regiono Vakarų Turkijoje prokurorai, F.Gulenas, be kitų dalykų, yra kaltinamas „bandymu jėga sunaikinti konstitucinę tvarką“ ir „ginkluotos teroristų grupės suformavimu bei vadovavimu jai“, pranešė Anatolijos naujienų agentūra.
13-ai iš 111 bylos įtariamųjų yra paskirtas kardomasis kalinimas, sakoma pranešime. Visiems gresia laisvės atėmimo bausmės nuo dvejų metų, kai kuriems – kalėjimas iki gyvos galvos.
„Fethullah teroro organizacija (FETO)“, kaip F.Guleno judėjimą vadina Ankara, infiltravosi į valstybės archyvus per savo narius valstybės institucijose ir žvalgybos struktūrose, sakoma kaltinamajame akte.
Jame taip pat teigiama, kad naudodamasi fondais, privačiomis mokyklomis, kompanijomis, studentų bendrabučiais, žiniasklaidos priemonėmis ir draudimo kompanijomis FETO siekė tikslo perimti visų valstybės institucijų kontrolę.
Ji taip pat rinko „aukas“ iš verslininkų ir pervesdavo tuos pinigus į JAV, per fiktyvias bendroves ir naudodamasi bankais Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Pietų Afrikos Respublikoje, Tunise, Maroke, Jordanijoje ir Vokietijoje, pranešė Anatolijos naujienų agentūra.
Šią bylą Ušako prokuratūra iškėlė dar 2015 metų rugsėjį, gerokai prieš nesėkmingą pučą, dėl FETO finansinio turto.
Viešumos vengiantis F.Gulenas, kuris JAV gyvena nuo 1999 metų, nuo 2013-ųjų, kai kilo korupcijos skandalas, įtraukęs ir tuometinį premjerą, dabartinį prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą bei kelis jo ministrus, ne kartą buvo kaltinamas vadovavimu „paralelinei valstybei“.
Po liepos 15-osios Turkijoje F.Guleno šalininkams taikomos griežtos priemonės buvo suintensyvintos, buvo atleista ar sulaikyta dešimtys tūkstančių žmonių ginkluotosiose pajėgose, teismų sistemoje, valstybiniame sektoriuje ir švietimo sistemoje.
Turkija spaudė Jungtines Valstijas išduoti F.Guleną, kad galėtų jį teisti, ir reiškė nusivylimą tuo, kad Vašingtonas, regis, neskuba svarstyti šio klausimo. Iš savo būstinės atokiame Pensilvanijos rajone F.Gulenas kategoriškai neigė, kad suvaidino kokį nors vaidmenį vykdant perversmą.
