„Šį rytą Paulas Manafortas pateikė prašymą dėl
atsistatydinimo iš kampanijos, ir aš jį priėmiau „, –
išplatintame pranešime nurodė respublikonų kandidatas.
P.Manafortą, kuris anksčiau patarinėjo prorusiškam Ukrainos
eksprezidentui Viktorui Janukovyčiui, D.Trumpas nusprendė pasirinkti
savo kampanijos vadovu anksčiau šiais metais, kad jis padėtų jam
sėkmingai surengti respublikonų suvažiavimą, kuriam buvo iškilusi
grėsme tapti ginčijamuoju konventu.
„Labai vertinu jo nuveiktą didelį darbą siekiant padėti mums
ateiti ten, kur šiandien esame“, – pažymima jame apie tamsiuoju
lobistų riteriu pramintą respublikonų strategą veteraną.
„Paulas yra tikras profesionalas, ir aš linkiu jam geriausios
kloties“, – pridūrė D.Trumpas.
Iškalbiam ir skoningai besirengiančiam 67 metų veikėjui buvo
lemta tapti prieštaringiausios per kelis pastaruosius dešimtmečius
JAV prezidento rinkimų kampanijos viešajam veidui.
Per 40 metų trukusią karjerą P.Manafortas patarinėjo
respublikonų Geraldo Fordo, Ronaldo Reagano, George'o H.W.Busho ir Bobo
Dole'o prezidentinėms kampanijoms. Jis arba jo
bendrovės – pavyzdžiui, dabar nebeveikianti lobistų kontora
„Black, Manafort, Stone and Kelly“ – gaudavo milijonus dolerių,
kad prastūminėtų savo klientų užsieniečių interesus arba kurtų
palankų jų įvaizdį.
„Įvardykite kokį nors korumpuotą despotą, ir „Black,
Manafort“ įvardys sumą: (Filipinų diktatorius) Ferdinandas
Marcosas – 900 tūkst. dolerių per metus;
dabar jau nuversta Somalio diktatūra – 450 tūkst. dolerių; su
narkotikais siejama Bahamų vyriausybė – 800 tūkst. dolerių“,
– 1992 metais rašė žurnalas „Spy“.
Deja, vienas iš tų klientų tapo itin nemalonia rakštimi
D.Trumpo kampanijai: Ukrainos eksprezidentas. P.Manafortas padėjo
kurti naują šio lyderio įvaizdį, kol V.Janukovyčius galiausiai
buvo nuverstas 2014 metais per vadinamąjį Maidano sukilimą.
Tarp kitų klientų buvo Angolos kovotojų vadas Jonasas Savimbi– jo sukilėlių grupuotė iš R.Reagano ir
G.H.W.Busho administracijų gavo apie 250 tūkst. dolerių karui
prieš Angolos socialistinę vyriausybę.
P.Manafortas taip pat padėjo Filipinų prezidentu F.Marcosui ir
velioniui Zairo diktatoriui Mobutu Sese Seko.
Be to, buvęs lobistas yra siejamas su vienu Prancūzijos
politiniu skandalu – vadinamąja Karačio afera. 1994 metais
Prancūzija pasirašė ginkluotės pardavimų sutarčių su Pakistanu
ir Saudo Arabija. Kaip manoma, už gynybos kontraktus šios šalys
sumokėjo „dėkingumo mokesčius“, o tos lėšos vėliau buvo
panaudotus Edouard'o Balladuro kampanijai
finansuoti per 1995 metų prezidento rinkimus.
2013 metais P.Manafortas prisipažino gaudavęs pinigų iš vieno
Libane gimusio tarpininko – šitaip būdavo atsilyginama už
konsultacijas E.Balladurui per jo nesėkmingą kampaniją.
Dar viena klientė buvo Kašmyro ir Amerikos taryba, 2011 metais
įvardyta prokurorų kaip Pakistano žvalgybos tarnybos ISI priedangos
organizacija. Kaip rašo naujienų portalas „Yahoo News“,
1990–1995 metais taryba sumokėjo P.Manaforto firmai 700 tūkst.
dolerių.
Riva Levinson, dirbusi P.Manaforto kontoroje 1985–1995 metais,
savo prisiminimų knygoje rašo, kad darbas buvo panašus į
„didelį „Stratego“ žaidimą: kurti armijas ir regzti intrigas,
siekiant užvaldyti pasaulį... Iš tikrųjų kai kada būtent tai
būdavo daroma.“
Kaltę neigia
Balandį duodamas interviu televizijai „Fox News“,
P.Manafortas teisino klientus, su kuriais jam yra tekę
bendradarbiauti.
Anot jos, J.Savimbi buvo Amerikos draugas, siekęs sugriauti
„sovietų diktatūrą, primestą Angolai“.
P.Manafortas aiškino, kad Filipinuose padėjo įvykdyti politinę
transformaciją, o Kijevui padėjo vesti Ukrainą į Europą. „Ir
mes tai padarėme“, – jis sakė „Fox“.
V.Janukovyčiui jis padėjo pagerinti savo įvaizdį ir
sušvelninti prorusišką retoriką. Tačiau prezidentas buvo
kaltinamas, kad pamažu įtvirtina autoritarinį valdymą, o
tarptautiniai Ukrainos žiniasklaidos laisvės reitingai nusmuko.
Manoma, kad P.Manafortas sugebėjo įtikinti V.Janukovyčių dėti
didesnes pastangas laimėti balsų ukrainietiškai kalbančioje
Vakarų Ukrainoje, o ne vien susitelkti į savo tvirtovę –
rusakalbę Rytų Ukrainą. Prezidentas buvo skatinamas sakyti kalbas
ukrainietiškai, o ne rusiškai.
Jo ryšiai su buvusiu Ukrainos prezidentu, dabar pabėgusiu į
Rusiją, atsidūrė dėmesio centre, kai D.Trumpas pažėrė liaupsių
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Respublikonų kandidatas
pareiškė, kad Kremliaus vadovas yra stiprus lyderis ir ragino iš
naujo perkrauti santykius su Maskva.
Ukrainos naujai įkurto Nacionalinio antikorupcinio biuro vadovas
Artiomas Sytnykas šią savaitę sakė, kad 2007–2012 metais
P.Manafortui buvo numatyta sumokėti per 12 mln. dolerių, nors
neaišku, ar jis tikrai gavo šiuos pinigus.
P.Manafortas tvirtina neįvykdęs jokio nusikaltimo ir „niekada
negavęs nei vieno neapskaityto mokėjimo grynaisiais pinigais“,
taip pat nedirbęs Ukrainos arba Rusijos vyriausybėms.