„Tikiuosi, kad šie (provokaciniai veiksmai) nebus galutinis
pasirinkimas, nebus galutinis mūsų partnerių pasirinkimas, ir
viršų paims sveikas protas“, – sakė jis per įtakingos Rusijos
saugumo tarybos posėdį.
„Neketiname nutraukti mūsų santykių, nors dabartinė valdžia
Kijeve nenori turėti visaverčių diplomatinių santykių
pasiuntinių lygiu, mes vis vien kursime galimybes plėtoti kontaktus
ir juos palaikyti“, – pridūrė jis.
Praėjusios savaitės incidentą Kijeve V.Putinas pavadino
sąmoningu Kijevo mėginimu paaštrinti padėtį.
„Padėties aštrinimo būdas visiems gerai žinomas, buvo
naudojamas nuo senovės laikų. Kartais ir sėkmingai, tačiau be
visada“, – pažymėjo jis.
Kryme V.Putinas lankosi penktą kartą nuo 2014-ųjų kovo, kai
Maskva aneksavo šį Ukrainai priklausantį strategiškai svarbų
pusiasalį.
Maskva praėjusią savaitę užsipuolė Kijevą dėl incidento
prie Krymo ir Ukrainos sienos ir apkaltino jį siunčiant į
pusiasalį prieš rugsėjį vyksiančius rinkimus diversantų grupes.
Per minėtą incidentą žuvo du Rusijos kariai – vienas saugumo
karininkas ir vienas karys.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį pareiškė,
kad jis „negali atmesti plataus masto Rusijos invazijos (į
Ukrainą) visais frontais“ tikimybės.
„Konflikto eskalavimo tikimybė išlieka labai didelė“, –
Ukrainos lyderis sakė televizijai, lankydamasis vakariniame Lvovo
mieste.
P,Porošenko pridūrė, kad tolesnis konflikto eskalavimas gali
jį priversti paskelbti „karo padėtį“, taip pat rezervo karių
„mobilizavimą“.
Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Maskvą bandymu
eskaluoti daugiau nei dvejus metus trunkantį konfliktą rytinėje
Ukrainos dalyje, kuris nusinešė 9,5 tūkst. gyvybių ir prasidėjo
kelios savaitės po to, kai 2014 metų kovą Rusija aneksavo Krymo
pusiasalį.