Planą, kuriuo prioritetu iškeliama civilių gyventojų parama
pajėgoms, didinamas pastatų atsparumas ir sveikatos apsaugos
sistemos pajėgumai, vyriausybė turi priimti trečiadienį, rašė
dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ).
Vidaus reikalų ministerijos atstovas patvirtino, kad vyriausybė
turi priimti civilinės gynybos strategiją, bet atsisakė nurodyti
koncepcijos detales ar komentuoti FAZ pranešimą.
Strategijos 69 puslapių tekste, kurio ištraukas citavo FAZ,
pažymima, kad „ataka Vokietijos teritorijoje, dėl kurios reikėtų
įprastinės gynybos yra mažai tikėtina“, bet sakoma, kad šalis
turėtų būti „pakankamai pasirengusi, jei ateityje (būtų)
pavojų egzistencijai kelianti plėtotė, kurios (tikimybės) atmesti
negalima“.
„Gyventojai bus skatinami sukaupti maisto (atsargas) dešimčiai
dienų“, – sakoma tekste, kuriame priduriama, kad žmonės taip
pat turėtų atsidėti vandens penkioms dienoms, po du litrus žmogui
vienai dienai.
Nacių praeities persekiojama Vokietija, daugiausiai gyventojų
turinti Europos valstybė, dešimtmečius buvo itin atsargi kalbant
apie gynybą.
Tačiau šiemet ji paskelbė naujas karines gaires, kuriomis
išdėstomos Vokietijos ambicijos prisiimti didesnį gynybos vaidmenį
užsienyje, pagal NATO ir Europos Sąjungos pagrindų programas.
Virtinė liepos mėnesį Vokietijoje įvykdytų atakų, už kurių
dvi atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“, taip pat
išprovokavo įnirtingus debatus dėl vidaus saugumo.