Tyliai stovėdami drauge, Italijos premjeras Matteo Renzi, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos
prezidentas Francois Hollandas Ventotenės salos
kapinėse ant Altiero Spinelli paprasto balto
marmuro antkapio padėjo tris mėlynų ir geltonų – ES vėliavos
spalvų – gėlių puokštes.
Netoli Neapolio esančioje Ventotenės saloje, kurią M.Renzi
pavadino Europos lopšiu, kalintas antifašistas A.Spinelli 1941
metais kartu su kitais intelektualais pradėjo rašyti „Ventotenės
manifestą“, raginantį įkurti Europos valstybių federaciją,
galinčią tapti atsvara nacionalizmui, atvedusiam žemyną į karą.
Šis dokumentas laikomas įkvėpusiu Europos federalizmo idėją.
Italijos premjeras M.Renzi pakvietė Vokietijos ir Prancūzijos
lyderius į Ventotenę, kad primintų Europai jos pamatinius idealus,
jai žengiant į priekį po Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti. Po šio
apsilankymo per savo mini susitikimą trys lyderiai turėtų aptarti ES
žengimui į priekį svarbius klausimus: ekonomikos augimo skatinimą,
saugumo stiprinimą, naujų galimybių kūrimą Europos jaunimui.
Pats viršūnių susitikimas rengiamas kitoje simboliškai
svarbioje vietoje: netoliese esančiame italų lėktuvnešyje
„Garibaldi“, kuris koordinuoja ES vykdomą migrantų gelbėjimo
operaciją.
„Du simboliai viename: idealistinės vertybės ir konkretus
įsipareigojimas“, – pirmadienį savo savaitiniame informaciniame
biuletenyje apie Ventotenę ir „Garibaldi“ rašė M.Renzi.
„Mes norime, kad Europa po „Brexit“ – Europa, kuriai į
širdį smogė terorizmas, – atgaivintų galingus vienybės ir
taikos, laisvės ir svajonių, dialogo ir identiteto idealus“, –
rašė jis.
Italijai būtų labai naudinga, kad Bendrija vėl pajudėtų į
priekį, nes šalis patiria didelių rūpesčių dėl sustingusio
bendrojo vidaus produkto augimo, migrantų krizės ir politinio
netikrumo, susijusio su rudenį vyksiančiu konstituciniu referendumu,
mat M.Renzi su juo susiejo savo vyriausybės išlikimą.
Italija, kuri palaiko glaudesnę integraciją, ypač saugumo
srityje, tikisi, kad ši politika padėtų išspręsti migrantų
krizę ir suteiktų lankstumo Briuseliui, mėginančiam suvaldyti
rekordinę Italijos skolų naštą.
„Atrodo keista – ir daugeliu atžvilgių tikrai yra keista –
kad šioje mažytėje saloje gimė didžiausia XX šimtmečio
politinė pergalė: 70 metų taikos tarp tautų, kurios nuolat ir
cikliškai kariaudavo“, – sausio mėnesį apsilankęs Ventotenėje
sakė M.Renzi.
Pirmadienio viršūnių „minisusitikimas“ turėtų tapti
įžanga rugsėjį planuojamam surengti visų ES lyderių susitikimui
Bratislavoje, per kurį turėtų būti nustatytas ES kursas po
„Brexit“.
M.Renzi, A.Merkel ir F.Hollandas buvo susitikę Berlyne anksčiau,
pirmosiomis dienomis po birželio 23-ąją Britanijoje įvykusio
referendumo.
Savaitgalį duodama interviu dienraščiui „La Repubblica“
Renata Colorni, kurios tėvas padėjo išplatinti
„Vantontenės manifestą“ per Italijos pasipriešinimo judėjimą,
sakė neturinti didelių vilčių, kad Europa galėtų kada nors
įgyvendinti šio dokumento kūrėjų originalias idėjas.
„Atvirai kalbant, mūsų dienomis nematau aukščiausios klasės
politikų – matau tik veikėjus, judančius per Europos sceną ir
nerimaujančius, kad gali pralaimėti kitus nacionalinius rinkimus“,
– R.Colorni, kurios motina ištekėjo už A.Spinelli, žodžius
citavo laikraštis.
„Stinga valios rizikuoti viskuo dėl idealo“, – pridūrė
ji.