Kinijos liaudies atstovų suvažiavimas balsavimu pritarė
„siūlymui priimti ir patvirtinti Paryžiaus sutartį“, pranešė
valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Tikimasi, kad netrukus ir Jungtinės Amerikos Valstijos ratifikuos
šią sutartį, kuri įsigalios 30 dienų po to, kai mažiausiai 55
valstybės, išmetančios į orą 55 proc. šiltnamio efektą
skatinančių dujų pasaulyje, ratifikuos ją.
Sutartyje numatomi ambicingi tikslai apriboti pasaulinį
šiltėjimą ir skirti trilijonus dolerių skurdžioms šalims, kurios
patiria neigiamus klimato kaitos padarinius.
Kinija yra atsakinga už maždaug ketvirtadalį pasaulinės
taršos, o antroje vietoje esančios JAV – dėl daugiau kaip 15
proc., tad jų dalyvavimas yra nepaprastai svarbus.
Kinijos įstatymų leidėjai nubalsavo už „pasiūlymą
peržiūrėti ir ratifikuoti Paryžiaus susitarimą“, sakoma
„Xinhua“ pranešime.
JAV prezidentas Barackas Obama šeštadienį
atvyko į Kiniją dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių
susitikime Hangdžou mieste ir paskelbti apie oficialų prisijungimą
prie sutarties.
Aktyvistai sveikina šį žingsnį.
„Kinijos ir JAV, dviejų didžiausių besivystančios ir
išsivysčiusios ekonomikų bei teršėjų prisijungimas prie
Paryžiaus susitarimo rodo, kad pasaulinė bendrija gali susiburti ir
spręsti klimato kaitos grėsmę“, – sakė Alvinas Linas iš JAV
įsikūrusios nepelno organizacijos „Natural Resources Defense
Council“.
„Abi šalys transformuoja savo ekonomikas, kad augtų
naudodamosi „švaria“ energija, o ne iškastiniu kuru, kad jų
piliečiai turėtų naudos iš švaresnės aplinkos ir būtų
konkurencingi „žalioje“ ekonomikoje“, – sakė jis AFP.
Spaudimas G-20 lyderiams
Tikimasi, kad abi milžinės šiuo viršūnių susitikimu, į
kurį susirinks pagrindinių išsivysčiusių ir kylančių ekonomikų
lyderiai, pasinaudos kaip proga paspausti kitus padaryti tą patį.
„Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir B.Obama
turėtų pasinaudoti proga vadovauti 20-čiai turtingiausių pasaulio
šalių, prisijungdami prie Paryžiaus susitarimo ir juo
pasinaudodami“, – sakė „Greenpeace“ patarėjas klimato
politikos klausimais Li Shuo.
Laikas dėl Paryžiaus sutarties „pereiti nuo susitarimo prie
veiksmų“, sakė jis ir pridūrė: „Politinės ambicijos turi
neatsilikti nuo jūrų lygio kilimo, su kuriuo susiduria
pažeidžiamos bendruomenės visame pasaulyje.“
Paryžiaus paktu raginama pasaulinį šiltėjimą apriboti
mažesniu nei 2 laipsniai pagal Celsijų dydžiu, jei įmanoma – 1,5
laipsnio, palyginti su lygiu, buvusiu iki pramonės atsiradimo.
Iki šeštadienio tik 24 iš 180 paktą pasirašiusių valstybių
buvo jį ratifikavusios. Tarp ratifikavusiųjų yra Prancūzija ir
daug salų valstybių, kurioms pavojų kelia jūrų lygio kilimas ir
kurių tarša sudaro tik mažytę pasaulinės taršos dalį.
Pagal Paryžiaus sutartį, Kinija iki 2030 metų turės savo
taršą anglies dvideginiu vienam BVP vienetui sumažinti 60-65
procentais palyginti su 2005 metų lygiu ir neiškastinių šaltinių
energijos vartojimą padidinti iki maždaug 20 procentų, nurodė
„Xinhua“.
Nė vienas iš tų reikalavimų nereiškia įsipareigojimo
sumažinti absoliutų taršos lygį, nors Kinija taip pat
įpareigojama, kad jos tarša savo piką pasiektų iki 2030-ųjų.
Per derybas dėl Paryžiaus sutarties Pekinas akcentavo
„diferencijuotos atsakomybės“ koncepciją – idėją, kad
išsivysčiusios šalys turėtų prisiimti didžiąją naštos dalį,
nes nuo pramonės revoliucijos teršė labiausiai.
Anksčiau Kinija įsipareigojo, kad jos tarša savo piką pasieks
„maždaug 2030-aisiais“. Tokia deklaracija buvo padaryta per
ankstesnį B.Obamos vizitą, kai jis paskelbė JAV tikslą savo
taršą iki 2025 metų sumažinti 26-28 proc. žemiau 2005 metų
lygio.