Maldoms vadovavo vyriausiasis Uzbekistano muftijus Usmonchonas Alimovas. „Islamas Karimovas tarnavo savo liaudžiai“, – prieš pradėdamas džamazo namazą (gedulingą maldą).
Pagal musulmonų papročius šiuo atveju meldžiasi tik vyrai, kurių aikštėje buvo keli tūkstančiai.
I.Karimovas palaidotas Samarkando kapinėse, kuriose ilsisi ir jo tėvai. Musulmoniškų papročių pageidavo ir pats prezidentas.
Uzbekistane rugsėjo 2 dieną buvo oficialiai paskelbta, kad I.Karimovas mirė eidamas 79-uosius po insulto, patirto rugpjūčio 27 dieną.
Šalį jis valdė 27 metus: sovietiniu laikotarpiu (1989-1991) kaip Komunistų partijos Centro komiteto pirmasis sekretorius; vėliau (1990-1991) – Uzbekistano SSR prezidentas, o nuo 1991-ųjų – kaip nepriklausomo Uzbekistano prezidentas.
„Nežinios fazė“
I.Karimovas buvo vienas iš kelių sovietinių lyderių, išsilaikiusių valdžioje ir po to, kai jų respublikos 1991 metais tapo nepriklausomos nuo Maskvos.
Ketvirtį amžiaus trukęs jo valdymas pelnė jam vieno brutaliausių regiono despotų, negailestingai slopinusio opoziciją, reputaciją.
Rimčiausias iššūkis jo valdymui buvo iškilęs jo vyriausios dukters, kuri vienu metu buvo laikoma potencialia jo įpėdine, pavidalu. 2014 metais, kovai dėl valdžios prezidento šeimoje iškilus į viešumą, jis jai skyrė namų areštą.
Uzbekistane niekada nėra buvę rinkimų, kuriuos tarptautiniai stebėtojai būtų pripažinę laisvais ir sąžiningais. Pernai I.Karimovas daugiau kaip 90 proc. balsų buvo perrinktas penktai kadencijai.
Jo mirtis šią strategiškai svarbią vietą užimančią, išėjimo prie jūros neturinčią valstybę įstumia į „nežinios fazę“, penktadienį sakė Rusijos žemųjų parlamento rūmų tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas.
Teisių gynimo grupės, kurios seniai kaltina I.Karimovo režimą rimčiausiais pažeidimais, įskaitant kankinimus ir priverstinį darbą pelningoje medvilnės industrijoje, jo valdymo laikotarpį vadina Uzbekistano katastrofa.
Tačiau pats save I.Karimovas vaizdavo kaip stabilumo ir garantą ir saugotoją nuo radikalaus islamo prie Afganistano sienų, triuškinantį fundamentalistų grupes savo valstybėje, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai.
„Islamas Karimovas palieka ketvirčio amžiaus negailestingų represijų palikimą“, – sakė Steve'as Swerdlowas iš „Human Right Watch“.
„Karimovas valdė remdamasis baime, kad sukurtų sistemą, kuri tapo sinonimu blogiausiems žmogaus teisių pažeidimams: kankinimams, dingimams, priverstiniam darbui, sistemiškam kitokios nuomonės slopinimui“, – sakė jis.
Nepaisant brutalių I.Karimovo metodų, Uzbekistanas vis tiek gauna JAV pagalbą, o per pastaruosius metus derėtis čia buvo atskridę ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas.
Pasaulio galioms toliau varžantis dėl įtakos, aktyvistai kelia klausimus dėl to, kaip teisių padėtis šioje šalyje galėtų kada nors pagerėti.
