„Deja, oficialių atsakymų kol kas negavome. Su mumis bendrauja
naudodami „megafono diplomatiją“. (Aljanso) reakcija iš esmės
neigiama“, – dienraštis „Nezavisimaja gazeta“ pirmadienį
citavo A.Antonovą.
„Mus kaltina vykdant politiką „skaldyk ir valdyk“, ieškant
plyšių NATO šalių pozicijoje. Keliama mintis, kad su rusais reikia
kalbėti tik iš NATO bendrų atgrasymo pozicijų“, – pridūrė jis.
A.Antonovas sakė, kad Rusija lauka „oficialaus atsakymo iš
Briuselio, taip pat Varšuvos, Rygos, Vilniaus, Talino ir
Stokholmo“.
„Helsinkio atsakymas aiškus“, – pridūrė jis, turėdamas
omenyje Suomijos gynybos ministro pavaduotojo Jukkos Juusti sprendimą atidėti vizitą Maskvoje, turėjusį įvykti
rugpjūčio 30 dieną.
„Aišku, kolegos turi patys nuspręsti, kaip parengti atsakymą
į Rusijos (siūlomą) sąveikos programą. Teigiamas dalykas – kad
nagrinėjame tikslius oficialius Estijos ir Lietuvos gynybos
ministerijų pranešimus apie ketinimus parengti atsakymą į mūsų
pasiūlymus. Kol kas neaišku, kiek turėsime laukti“, – sakė
pareigūnas.
A.Antonovas sakė, kad „kol kas tokia nevienareikšmė reakcija
į pozityvią Rusijos sąveikos programą viešuose NATO politikų
pareiškimuose ir oficialių rašytinių atsakymų nebuvimas verčia
mus kelti pagrįstą klausimą, ar iš tiesų Aljansas ir jo
partnerės suinteresuoti įtampos mažinimu?“
Rugpjūčio pradžioje Rusijos gynybos ministerijos Vyriausiosios
tarptautinio karinio bendradarbiavimo valdybos vadovas Sergejus
Košelevas pareiškė, kad Gynybos ministerija siūlo Baltijos šalims
ir kitoms Šiaurės Atlanto aljanso valstybėms kartu su atsakiklių
klausimu apsvarstyti virtinę plataus spektro temų, susijusių su
bendru reagavimu į grėsmes bei iššūkius. Tačiau, pasak jo, kol
kas iš partnerių nesulaukta jokios reakcijos.
Anksčiau A.Antonovas sakė, kad Rusija pasirengusi „bendram
darbui siekiant išvengti incidentų jūroje ir ore dvišalių
susitarimų šioje srityje pagrindu, taip pat konsultacijoms su
Latvijos, Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Švedijos ir Suomijos gynybos
ministerijomis siekiant išsklaidyti abipusį susirūpinimą dėl
karinės veiklos pasienio rajonuose“.
Liepą Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pavedė parengti
pasiūlymus dėl pasitikėjimo priemonių, kurios didintų skrydžių
saugumą Baltijos jūros regione, sistemos sukūrimo.
„Jei NATO šalys parodys atsakomąjį pasirengimą vykdyti savo
aviacijos skrydžius netoli Rusijos sienų su įjungtais atsakikliais,
Rusijos gynybos ministerijos specialistai gali dalyvauti detaliame
šio klausimo svarstyme ekspertų lygiu“, – sakė Gynybos
ministerijos atstovai liepos 2 dieną naujienų agentūrai
„Interfax“.
Radiolokacinis atsakiklis, vadinamasis transponderis, yra
prietaisas, kuris priima radaro signalus ir siunčia atgal atpažinimo
kodą.
Lietuva kritiškai vertina Rusijos pasiūlymus dėl skrydžių
saugumo. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius yra sakęs,
kad sprendimas visiems kariniams orlaiviams virš Baltijos jūros
skraidyti su įjungtais atsakikliais neišspręs situacijos, kol rusų
lėktuvai tęs pavojingas manevrus šalia Aljanso orlaivių.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Rusijos siūlymus vertina
kaip bandymą suskaldyti NATO šalis.