Tyrime dalyvavusių respondentų klausta: „Jūsų nuomone, ar Europos Sąjunga išsilaikys ilgą laikotarpį?“. Daugiau nei pusė apklaustųjų, arba 55 proc., į šį klausimą atsakė „ne“ arba „greičiausiai ne“, pranešė apklausą užsakęs Visuomeninių tyrimų institutas (Uhiskonnauuringute Instituut).
„Nors šis klausimas buvo pateiktas pirmą kartą ir todėl jokios duomenų bazės nėra, (tyrimo) išvados atspindi tam tikrą nesaugumo jausmą, kalbant apie ES ateitį, galbūt dėl „Brexit“, taip pat pabėgėlių krizės ir euro zonos ekonominės problemų“, – sakė instituto analitikas Artas Johansonas.
Vis tik estų parama jų šalies narystei ES ir toliau išlieka didelė – 77 proc. apklaustųjų mano, kad Estija turėtų likti šioje Bendrijoje. Nors 2016 metų sausį narystės ES šalininkų buvo 82 proc.
„Nors pastebimas nedidelis paramos nuosmukis, lyginant dviejų tyrimų rezultatus, jis yra gana nereikšmingas ir iš to negalima daryti išvados, kad pasipriešinimas narystei ES visuomenėje būtų gerokai išaugęs“, – kalbėjo A.Johansonas.
ES narystę Estijoje palaiko daugiau moterų, estų tautybės gyventojų ir aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Stebėtina, kad 25-34 metų amžiaus grupėje Bendrijos šalininkų yra tik 72 proc. – tai yra mažiau nei kitose amžiaus grupėse.
Pavyzdžiui, tarp 18-24 metų amžiaus apklaustųjų už narystę pasisako 79,5 proc., o tarp pensinio amžiaus gyventojų tokių yra net 86 proc.
Taigi, parama Estijos narystei ES išlieka didelė visose apklaustųjų grupėse, nepaisant jų lyties, amžiaus, išsilavinimo ar kitų kriterijų.
Abiejų apklausų dalyvių taip pat teirautasi nuomonės apie tolesnę ES integraciją.
Sausio mėnesį 31 proc. respondentų atsakė, kad ES šalių bendradarbiavimas turi dar stiprėti (rugpjūtį – 25 proc.), 39,5 proc. manė, kad jis yra pakankamas (rugpjūtį -44 proc.), o 29 proc. nuomone, jis yra per stiprus (rugpjūtį – 31 proc).
Taigi, sulyginus abiejų tyrimų duomenis, matyti, kad už didesnę ES integraciją pasisakančių respondentų dalis truputį sumažėjo.
2016 metų rugpjūtį atliktoje apklausoje dalyvavo 818 pilnamečių Estijos piliečių.
