Tyrime dalyvavusių respondentų klausta: „Jūsų nuomone, ar
Europos Sąjunga išsilaikys ilgą laikotarpį?“. Daugiau nei pusė
apklaustųjų, arba 55 proc., į šį klausimą atsakė „ne“ arba
„greičiausiai ne“, pranešė apklausą užsakęs Visuomeninių
tyrimų institutas (Uhiskonnauuringute Instituut).
„Nors šis klausimas buvo pateiktas pirmą kartą ir todėl
jokios duomenų bazės nėra, (tyrimo) išvados atspindi tam tikrą
nesaugumo jausmą, kalbant apie ES ateitį, galbūt dėl „Brexit“,
taip pat pabėgėlių krizės ir euro zonos ekonominės problemų“,
– sakė instituto analitikas Artas Johansonas.
Vis tik estų parama jų šalies narystei ES ir toliau išlieka
didelė – 77 proc. apklaustųjų mano, kad Estija turėtų likti
šioje Bendrijoje. Nors 2016 metų sausį narystės ES šalininkų
buvo 82 proc.
„Nors pastebimas nedidelis paramos nuosmukis, lyginant dviejų
tyrimų rezultatus, jis yra gana nereikšmingas ir iš to negalima
daryti išvados, kad pasipriešinimas narystei ES visuomenėje būtų
gerokai išaugęs“, – kalbėjo A.Johansonas.
ES narystę Estijoje palaiko daugiau moterų, estų tautybės
gyventojų ir aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių.
Stebėtina, kad 25-34 metų amžiaus grupėje Bendrijos šalininkų
yra tik 72 proc. – tai yra mažiau nei kitose amžiaus grupėse.
Pavyzdžiui, tarp 18-24 metų amžiaus apklaustųjų už narystę
pasisako 79,5 proc., o tarp pensinio amžiaus gyventojų tokių yra
net 86 proc.
Taigi, parama Estijos narystei ES išlieka didelė visose
apklaustųjų grupėse, nepaisant jų lyties, amžiaus, išsilavinimo
ar kitų kriterijų.
Abiejų apklausų dalyvių taip pat teirautasi nuomonės apie
tolesnę ES integraciją.
Sausio mėnesį 31 proc. respondentų atsakė, kad ES šalių
bendradarbiavimas turi dar stiprėti (rugpjūtį – 25 proc.), 39,5
proc. manė, kad jis yra pakankamas (rugpjūtį -44 proc.), o 29 proc.
nuomone, jis yra per stiprus (rugpjūtį – 31 proc).
Taigi, sulyginus abiejų tyrimų duomenis, matyti, kad už
didesnę ES integraciją pasisakančių respondentų dalis truputį
sumažėjo.
2016 metų rugpjūtį atliktoje apklausoje dalyvavo 818
pilnamečių Estijos piliečių.