JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos
užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nurodė, kad
atnaujintos paliaubos įsigalios pirmadienį, musulmonų Id al Adhos
šventės pirmąją dieną.
Abi pasaulio galiūnės palaiko priešingas šio konflikto
stovyklas: Maskva remia Sirijos prezidento Basharo al Assado režimą, o Jungtinės Valstijos – sukilėlių grupuočių
koaliciją, Vašingtono laikomą nuosaikia.
Jeigu Rusija sugebės paspausti B.al Assadą ir priversti jį
savaitę laikytis paliaubų, Maskva ir Vašingtonas įkurs naują
veiksmų koordinavimo centrą ir pradės bendrus aviacijos smūgius
prieš teroristinėmis laikomas grupuotes.
„Kartu derinsime Rusijos oro ir kosminių pajėgų bei JAV
karinių oro pajėgų smūgius prieš teroristus. Susitarėme dėl
rajonų, kur bus koordinuotai vykdomi šie smūgiai. Pagal
susitarimą, palaikomą Sirijos vadovybės, tuose rajonuose veiks tik
Rusijos ir JAV oro pajėgos“, – per spaudos konferenciją
Ženevoje sakė S.Lavrovas.
Labai lauktas, nors kol kas ne itin tvarus proveržis buvo
pasiektas po visą dieną trukusio S.Lavrovo ir J.Kerry
derybų Ženevoje maratono. Abu diplomatijos vadovai siekė sudaryti
sąlygas užbaigti jau ilgiau negu penkerius metus besitęsiantį
konfliktą, pareikalavusį per 290 tūkst. žmonių gyvybių, o dar
milijonus privertusį palikti savo namus.
„Šiandien Jungtinės Valstijos ir Rusija skelbia planą –
kaip tikimės, padėsiantį sumažinti smurtą, palengvinti kančias
ir atnaujinti judėjimą link derybomis pasiektos ir politinio
perėjimo Sirijoje“, – sakė J.Kerry.
Lieka neaišku, koks bus paties B.al Assado likimas: Vakarų
šalys ragina jį pašalinti iš posto, bet Rusija jį palaiko.
Tiek J.Kerry, tiek S.Lavrovas sakė, kad šis sudėtingas planas
suteikia geriausią įmanomą galimybę užbaigti kautynes tarp
režimo pajėgų ir pagrindinės opozicijos sukilėlių, bet toliau
atakuoti džihadistų judėjimų „al Nusra Front“ ir „Islamo
valstybė“ (IV) ekstremistus.
„Galimybių langas“
Viena svarbiausių šio susitarimo sąlygų – kad Sirijos
režimo pajėgos būtų atitrauktos nuo sukilėlių kontroliuojamų
Alepo miesto rajonų ir būtų atvertas kelias itin reikalingai
humanitarinei pagalbai apsiausties sąlygomis gyvenantiems civiliams.
Rusija taip pat turi įtikinti Sirijos oro pajėgas liautis
atakuoti prieš vyriausybę kovojančių pajėgų pozicijas, nes per
jų antskrydžius žūsta daug civilių.
Vašingtonas savo ruožtu turi įtikinti savo palaikomas
opozicijos grupes atsiriboti nuo „al Nusra“, per šį permainingą
konfliktą neretai suvienydavusios jėgas su kai kuriais sukilėliais.
„Al Nusra“ liepą paskelbė nutraukianti ryšius su tarptautiniu
teroristų tinklu „al Qaeda“ ir persivadino „Jabhat Fateh al
Sham“ (Sirijos užkariavimo frontu), bet šis žingsnis neįtikino
Vakarų šalių pakeisti požiūrį į šią grupuotę.
JAV ir Rusijos aviacija bendras operacijas pradės rengti tik tuo
atveju, jeigu Maskva ir B.al Assado režimas „visiškai įvykdys“
susitarimą septynioms dienoms sustabdyti kovos veiksmus, sakoma
Pentagono pranešime, paskelbtame po diplomatijos vadovų pareiškimo.
Tačiau S.Lavrovas perspėjo, kad Maskva negali „100 proc.
garantuoti“, kad visos konflikto šalys laikysis paliaubų.
„Sirijos vyriausybė buvo mūsų informuota apie šiuos planus
ir yra pasiruošusi juos vykdyti“, – aiškino jis.
Vasarį sudarytos paliaubos, palaikomos Jungtinių Tautų Saugumo
Tarybos, buvo nuolat pažeidinėjamos abiejų konflikto pusių.
Paskutinėmis derybų valandomis J.Kerry susisiekė su JAV
prezidento Baracko Obamos biuru, kad gautų pritarimą
naujai parengtam planui, bet valstybės sekretorius sakė, kad abiejų
šalių vyriausybės palaiko šį susitarimą.
„Jungtinės Valstijos žengė šiek tiek toliau, nes tikime, kad
Rusija ir mano kolega pajėgūs spausti Al Assado režimą, siekiant
sustabdyti šį konfliktą, sėsti prie (derybų) stalo ir sudaryti
taiką“, – aiškino jis.
JT pasiuntinys Sirijai Staffanas de Mistura
sakė, kad šis susitarimas yra „galimybių langas“. Jis nurodė
pasitarsiantis su JT generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moonu, kada galėtų būti atnaujintos įstrigusios politinės
derybos.
„Grįžti į pirmąjį langelį“
Režimą palaikančios pajėgos užėmė strategiškai svarbų
rajoną Alepo pietiniame pakraštyje, paversdamos niekais beveik visus
sukilėlių laimėjimus, pasiektus per pastarąjį mėnesį vykdytą
puolimą.
Vyriausybės pajėgų pažanga dar labiau izoliavo opozicijos
kontroliuojamus Alepo rytinius rajonus. Režimo kariai, palaikomi iš
oro Rusijos aviacijos, visiškai apsupo opozicijos kontroliuojamus
rajonus, o civiliai gyventojai irgi buvo atkirsti nuo pasaulio.
Sukilėliai patyrė dar vieną skaudų smūgį, kai
„Užkariavimo armijos“, didžiausio sukilėlių aljanso,
vyriausiasis karinis vadas žuvo per antskrydį, ketvirtadienį
pranešė islamistų šaltiniai.
„Sukilėliai dabar grįžo į pirmąjį (žaidimo) langelį, dar
rūstesnės apsiausties sąlygomis“, – naujienų agentūrai AFP
sakė padėtį Sirijoje stebinčios nevyriausybinės organizacijos
„Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) direktorius Rami
Abdel Rahmanas.
Alepas, buvusi Sirijos ekonomikos jėgainė, buvo smarkiai
nuniokotas konflikto, prasidėjusio 2011 metų kovą nuo taikių
protestų prieš vyriausybę. Į beviltišką padėtį patekę
civiliai tame mieste pasakojo esantys priversti kovoti dėl išlikimo.
„Ši apsiaustis dar sunkesnė negu pirmoji. Per pirmąją
turguje dar būdavo kai kurių produktų, o dabar nebeliko nieko“,
– sakė vietos gyventojas Omaras al Beikas.
„Jokių produktų, daržovių, cukraus – nieko. Atėjome
kažko nusipirkti, kad galėtume pasigaminti valgyti, bet ničnieko
neradom“, – skundėsi vyras.
Netoliese esančiame Sachuro rajone trijų vaikų tėvas Abu
Omaras sakė, kad jo šeima maitinasi tik ryžiais, kvietinėmis
kruopomis ir lęšiais, o pastarąsias tris dienas neturėjo duonos.
„Gali būti, kad po dviejų savaičių badausime“, –
pabrėžė jis.
