JT pareigūnas: „Lietuva neišvengs imigrantų“

„Artimiausiais dešimtmečiais susidursime su masiniu žmonių judėjimu dėl klimato kaitos, demografinių pokyčių, mažėjančių vandens ir maisto išteklių“, – interviu BNS sakė Jungtinių Tautų biuro Ženevoje vadovas Michaelis Molleris. 

„Visi žmonės šiandien turi išmaniuosius telefonus ir gali matyti, kad kur nors šiauriau ar piečiau jie gali rasti maisto ir vandens, gauti darbo, o jų vaikai įgyti geresnį išsilavinimą“, – teigė Danijos diplomatas. 

Jo teigimu, pabėgėlių ir migrantų išvengti nepavyks ir Lietuvai, todėl visuomenė tam turi rengtis iš anksto. 

„Patinka jums tai ar ne, turėsite imigrantų ir pabėgėlių. Jei visuomenė bus protinga ir brandi, kaip su tuo elgtis, tai bus geriau ir atvykstantiems, ir juos priimantiems“, – kalbėjo M.Molleris. 

Pernai dėl gamtos stichijų namus buvo priversti palikti 19 mln. žmonių – dukart daugiau nei dėl konfliktų, skelbia Ženevoje įsikūręs stebėjimo centras IDMC. 

Mokslininkai teigia, kad netolimoje ateityje gyventojų migraciją gali paskatinti su klimato atšilimu siejamas jūros lygio kilimas, padažnėjusios sausros ir potvyniai, dykumų plitimas. 

Anot M.Mollerio, ateityje dėl vandens išteklių kils karų. Jo teigimu, didelį pavojų kelia nesutarimai Afrikoje dėl Nilo vandens, nuo kurio yra priklausomi šimtai milijonų žmonių. Vandens trūkumas buvo daugelio konfliktų priežastis Darfūre Sudane. 

„Tarptautinė bendruomenė turi tartis, ką mes praktiškai darysime su milijonais žmonių, kurie pajudės link mūsų po 10, 20 ar 30 metų“, – kalbėjo JT pareigūnas. 

Migrantų priėmimas Europoje šiuo metu yra jautrus klausimas. Iki 2015 metų pabaigos į Europą iš Artimųjų Rytų, Azijos ir Afrikos atvyko daugiau nei 1 mln. žmonių. Daugelyje šalių sustiprėjo nustatymas prieš migrantus, išaugo ultradešiniųjų partijų populiarumas. 

M.Mollerio teigimu, dabartinei krizei Europos lyderiai nesirengė, nors apie būsimą žmonių antplūdį iš Sirijos buvo įspėti iš anksto. 

Anot diplomato, atvykėlių integracija nėra neįveikiamas iššūkis, nes milijonas pabėgėlių sudaro tik 0,2 proc. visų ES gyventojų, tačiau vyriausybės turi kovoti su ksenofobija ir rasizmu, rūpintis geresne pabėgėlių integracija. 

„Reikia nepasiduoti stereotipams – ne kiekvienas musulmonas yra teroristas, prievartautojas ar vagis. Dauguma jų – sunkiai dirbantys išsilavinę žmonės, bėgantys nuo karo. Suprantu, kad jūsų šaliai tai sudėtinga, nes esate homogeniška visuomenė, neįpratusi prie kitaip atrodančių užsieniečių. Bet tai realybė“, – kalbėjo M.Molleris. 

„Nereikia, kad tai jums tarsi nukristų iš dangaus. Tai nėra kažkokia iš anksto nulemta katastrofa. Su tuo galima susidoroti – ekonominiai ir socialiniai duomenys rodo, kad migrantai naudingi visuomenei – jie padeda ekonomikos augimui ir prisideda prie kultūros įvairovės“, – teigė JT pareigūnas. 

Lietuva sutiko per dvejus metus priimti daugiau kaip tūkstantį sirų ir irakiečių pabėgėlių, kurie šiuo metu yra stovyklose Graikijoje ir Italijoje. Iki šiol į šalį atvyko kiek daugiau nei šimtas pabėgėlių. 

Verslo atstovai jau ne vienus metus ragina valdžią kurti imigracijos strategiją, nes mažėjant gyventojų skaičiui ima trūkti darbuotojų, mažėja ekonomikos augimo potencialas. Prieš imigraciją pasisakantys žmonės teigia, kad imigrantai gali tapti šalies išlaikytiniais, dėl jų gali išaugti terorizmo grėsmė ir nusikalstamumo lygis.