Vokietijoje tūkstančiai demonstrantų protestuoja prieš TTIP

Berlyne ir Miunchene gatves užtvindė vėliavų jūros – nors lijo, plakatus bei transparantus nešė demonstrantai, atstovaujantys visokiausių pakraipų judėjimams – pradedant globalizacijos priešininkų grupėmis, baigiant politinėmis partijomis ir sąjungomis, sakė naujienų agentūros AFP korespondentai.

„Žmonės neleidžia, kad jiems nuotaiką sugadintų“ darganoti orai, AFP sakė organizatorių atstovė Kathrin Ottovay (Katrin Otovai).

Globalizacijos priešininkų organizacijos „Attac“ atstovas Rolandas Suessas (Rolandas Ziūsas) anksčiau sakė AFP, kad septyniuose Vokietijos miestuose į gatves gali išeiti apie 250 tūkst. protestuotojų.

2013 metais Europos Sąjunga ir JAV pradėjo derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP), siekdamos įkurti didžiausią pasaulyje laisvosios prekybos rinką, turinčią 850 mln. vartotojų.

Naujas derybų etapas turėtų prasidėti spalį, o JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) nori, kad sutartis būtų sudaryta prieš jam baigiant kadenciją ateinantį sausį.

Be to, planuojama, kad spalį pavyks pasirašyti sutartį su Kanada dėl mažesnio masto laisvosios prekybos projekto – Visapusiško ekonominio ir prekybos susitarimo (CETA).

Šias sutartis palaiko eksportuotojai, nes jos sumažintų muitų tarifus, sumažintų biurokratinių kliūčių ir išplėstų vartotojų bazę.

Tačiau šios derybos sulaukė pasipriešinimo Europoje – vartotojai baiminasi, kad šis projektas gali neigiamai paveikti 28 šalių Bendrijos darbo rinkos standartus ir aplinkosaugos normas, taip pat darbo vietų perkėlimą į užsienį.

Dar vienas prieštaringai vertinamas klausimas – planai įkurti specialų teismą, turintį sparčiai nagrinėti bendrovių ieškinius prieš vyriausybes dėl reglamentavimo pažeidimų. Sutarties priešininkai tvirtina, kad tokiu būdu verslui būtų suteikta galia blokuoti viešąjį interesą, ypač jautriose socialinėse ir aplinkosaugos srityse.

„Grėsmė milijonams“

„CETA ir TTIP kelia grėsmę aplinkos ir vartotojų teisių apsaugai, (todėl gali paveikti) milijonus žmonių Europoje ir Šiaurės Amerikoje“, – sakė žaliųjų organizacijos „Greenpeace International“ vykdomoji direktorė Jennifer Morgan (Dženifer Morgan).

„Šios sutartys susilpnins maisto saugos įstatymus, aplinkosaugos teisines normas, bankų priežiūrą ir susilpnins valstybių suverenias galias“, – aiškino ji.

Planuojamos sutartys prieštaringai vertinamos ne vien visuomenės, bet ir Europos vyriausybių.

Prancūzija griežtai prieš jas nusistačiusi, o premjeras Manuelis Vallsas (Manelis Valsas) reikalauja, kad derybos būtų nutrauktos. Kita vertus, Vokietijos, didžiausios Europos ekonomikos, kanclerė Angela Merkel išreiškė palaikymą šiam susitarimui.

Neseniai paskelbtame interviu A.Merkel pabrėžė, kad kai kuriose ES šalyse nedarbas labai didelis, ir pridūrė: „Turėtume daryti viską, kad sukurtume darbo vietų, o laisvosios prekybos susitarimai yra šio proceso dalis.“

Visgi net jos pačios plačioje dešiniųjų ir kairiųjų koalicijoje šis klausimas kursto nesutarimus.

Kanclerės pavaduotojas ir ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) praeitą mėnesį pareiškė, kad derybos dėl TTIP „ de facto žlugo“.

Jis tvirtino, kad „europiečiai privalo nepasiduoti (amerikiečių) reikalavimams“.

„Pavojus demokratijai“

Vokietijoje daug kam šios sutartys atrodo labai įtartinos.

Neseniai atlikta apklausa parodė, kad apie 28 proc. respondentų abejoja, ar laisvoji prekyba iš tikrųjų gali atnešti naudos. Daugiau kaip pusė (52 proc.) atsakė, kad šie susitarimai susilpnins standartus ir lems prastėjančią produktų kokybę.

Peteris Gauweileris (Pėteris Gauveileris), palikęs A.Merkel krikščionių demokratų sąjungą (CDU) ir atsistatydinęs iš parlamento dėl kanclerės pozicijos per euro zonos krizę, pareiškė, kad siūlomos sutartys yra „pavojus demokratijai“.

Straipsnyje, kurį paskelbė dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“, politikas smerkia pasiūlymą įkurti specialųjį teismą – anot jo, tapsiantį „tam tikru kapitalistų direktorių šariatu“.

Tačiau konservatyvios pakraipos dienraščio „Die Welt“ pozicija buvo labiau teigiama.

„Kad būtų galima dalyti pinigus (visuomenei), jie pirmiausiai turi ateiti“, – rašo jo skiltininkas Danielis Eckertas (Danielis Ekertas).

„Tolesnis muitų barjerų mažinimas, biurokratijos ardymas ir tarptautinė standartizacija yra lėšų atžvilgiu veiksmingi metodai, leidžiantys sukurti didesnę vertę, o ji būtų naudinga ateitiems kartoms“, – argumentavo jis.