„Tikroji šio konflikto esmė yra pastovus palestiniečių atsisakymas pripažinti žydų valstybę su kokiomis nors sienomis“, – sakė Izraelio premjeras, tiesiogiai paprieštaraudamas kiek anksčiau palestiniečių lyderio Mahmudo Abbaso išsakytai pozicijai.
„Šio konflikto priežastis niekada nebuvo nausėdijos ar palestiniečių siekis įkurti savo valstybę“, – sakė B.Netanyahu.
„Jo priežastis visada buvo žydų valstybės su bet kokiomis sienomis egzistavimas“, – aiškino jis.
Valanda anksčiau palestiniečių lyderis savo kalboje Generalinei Asamblėjai pažymėjo, kad okupuotame Vakarų Krante Izraelio vykdoma nausėdijų plėtra griauna „bet kokią galimybę įgyvendinti dviejų valstybių sprendinį“.
Tuo tarpu B.Netanyahu tvirtino, kad Haifa, Džafa ir Tel Avivas, visi miestai Izraelyje, „yra tikrosios gyvenvietės, kurių ji siekia“.
Izraelio premjeras pripažino, kad nausėdijos Vakarų Krante vis dėlto yra „realus“ ginčijamas klausimas ir sakė, kad „jis gali ir turi būti išspręstas galutinėse derybose – derybose dėl galutinio statuso“.
Surėmė ietis dėl nausėdijų
Izraelio ir
palestiniečių lyderiai ketvirtadienį Jungtinėse Tautose surėmė
ietis dėl Artimųjų Rytų konflikto priežasčių bei žydų
nausėdijų Vakarų Krante ir išdėstė Generalinei Asamblėjai
kardinaliai priešingas pozicijas.
Nuo praėjusių metų spalio, kai kilo pastaroji kruvino smurto
banga, jau žuvo 230 palestiniečių ir 34 žydai. Analitikai sako,
kad ją pakurstė palestiniečių nepasitenkinimas Izraelio vykdoma
nausėdijų plėtra, susiskaldžiusia palestiniečių vadovybe ir
įstrigusiomis taikos pastangomis.
Prieš 11 metų palestiniečių prezidentu išrinktas M.Abbasas kontroliuoja tik palestiniečių
autonominius rajonus okupuotame Vakarų Krante. Tuo tarpu Gazos
Ruožą valdo islamistų grupuotė „Hamas“.
Ketvirtadienį kalbėdamas Niujorke M.Abbasas pasmerkė žydų
nausėdijų plėtrą.
„Tai, ką daro Izraelio vyriausybė, vykdydama savo nausėdijų
ekspansijos planus, sunaikins bet kokią galimybę įgyvendinti
dviejų valstybių sprendinį, remiantis 1967 metų sienomis“, –
įspėjo M.Abbasas.
Po M.Abbaso į Generalinę Asamblėją kreipėsi Norvegijos
ministrė pirmininkė, o iškart po jos – Izraelio vyriausybės
vadovas B. Netanyahu, kuris savo
kalboje tiesiogiai paprieštaravo palestiniečių lyderio išsakytai
pozicijai.
„Šio konflikto priežastis niekada nebuvo nausėdijos ar
palestiniečių siekis įkurti savo valstybę, – sakė B.Netanyahu.
– Jo priežastis visada buvo žydų valstybės su bet kokiomis
sienomis egzistavimas.“
Izraelis praėjusią savaitę pasirašė svarbų susitarimą su
Vašingtonu, pagal kurį Jungtinės Valstijos per ateinančius dešimt
metų turėtų skirti žydų valstybei rekordinę 38 mlrd. dolerių
vertės karinę pagalbą.
Šiuo susitarimu iš esmės buvo padėtas taškas pastarųjų
metų nesutarimams su prezidentu Baracku Obama, kuriuos
iš dalies kurstė Baltųjų rūmų pozicija, kad B.Netanyahu nededa
pastangų siekti taikos.
B.Netanyahu Generalinei Asamblėjai tvirtino, kad Haifa, Džafa ir
Tel Avivas, visi miestai Izraelyje, „yra tikrosios gyvenvietės,
kurių jie (palestiniečiai) siekia“.
Izraelio premjeras vis dėlto pripažino, kad nausėdijos Vakarų
Krante yra „realus“ ginčijamas klausimas, tačiau pabrėžė, kad
„jis gali ir turi būti išspręstas galutinėse derybose –
derybose dėl galutinio statuso“.
M.Abbasas sakė, kad palestiniečiai su arabų šalimis ir kitomis
draugiškomis valstybėmis „deda visas pastangas“, kad JT Saugumo
Taryba priimtų rezoliuciją dėl nausėdijų ir „naujakurių
teroro“.
Vašingtonas sunerimęs
„Nausėdijos yra neteisėtos visais aspektais“, – pabrėžė
M.Abbasas.
B.Netanyahu savo ruožtu griežtai kritikavo Jungtines Tautas už
šališkumą palestiniečių atžvilgiu.
Jis taip pat sakė, kad Izraelis plėtoja glaudesnis ryšius su
Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos valstybėmis, su kuriomis dalijasi
savo patirtimi bei žiniomis kovos su terorizmu bei technologijų
srityse.
„Tie, kas tiki dviejų valstybių sprendiniu, turėtų
pripažinti ne vieną iš šių valstybių, o jas abi“, – sakė
M.Abbasas, kreipdamasis į Generalinę Asamblėją.
Pernai Jungtinėse Tautose buvo pirmą kartą iškelta Palestinos
vėliava – tai buvo simbolinis žingsnis, kuriam pritarė dauguma
pasaulinės organizacijos narių.
Palestina nėra visateisė JT narė – ji turi tik stebėtojos
statusą.
„Tiesiame savo ranką tiems, kurie nori kurti taiką“, –
sakė M.Abbasas ir iškart pažėrė kritikos Izraeliui.
„Izraelis nesilaiko susitarimų, kuriuos pasirašė, ir nevykdo
savo įsipareigojimų – tai atvedė mus į aklavietę, kurioje dabar
esame“, – sakė palestiniečių lyderis.
Izraelis tvirtina, kad pagrindinė regioną apėmusios naujos
smurto bangos priežastis yra palestiniečių kurstymo politika.
Pasak Izraelio, dauguma per ją žuvusių palestiniečių buvo
nukauti, nes puldavo žydus peiliais ar šaunamaisiais ginklais arba
mėgindavo rėžtis į žmones transporto priemonėmis. Kiti buvo
nušauti per protestus arba žuvo per Izraelio antskrydžius Gazoje.
Vašingtonas rugpjūčio 31 dieną pareiškė, kad yra „smarkiai
susirūpinęs“ dėl pranešimo, kad Izraelis patvirtino planus
pastatyti 463 namus žydų naujakuriams okupuotame Vakarų Krante.
Šie planai apima daugiausia naujų namų statybą, tačiau pagal
juos atgaline tvarka taip pat bus įteisinti Ofarimo gyvenvietėje jau
stovintys 179 namai, pažymėjo nausėdijų plėtrą stebinti
organizacija „ Peace Now „.
Vadinamasis Artimųjų Rytų taikos tarpininkų ketvertas, kurį
sudaro Europos Sąjunga, Rusija, JT ir JAV, neseniai paskelbė
ataskaitą, kurioje pažymima, kad gyvenviečių statyba žemėje,
kuri ateityje turėtų priklausyti būsimai Palestinos valstybei,
griauna galimybę įgyvendinti dviejų valstybių sprendinį.