JAV kandidatų į prezidento postą debatai – vienas labiausiai amerikiečių dėmesį prikaustantys renginys. Skaičiuojama, kad šiemet juos galėjo stebėti maždaug 100 milijonų JAV gyventojų. Nenuostabu, kad kandidatams, siekiantiems tapti galingiausios pasaulio šalies lyderiu, tai puiki platforma prisivilioti dar neapsisprendusių rinkėjų balsus. Panašu, kad H.Clinton tai suprato geriau nei D.Trumpas.
„H.Clinton sugebėjo išnaudoti savo stipriąsias puses ir tas temas, kurios buvo jai palankios. Pavyzdžiui, apie mokesčių deklaraciją, kurios iki šiol D.Trumpas nėra paviešinęs.
Jos pasirengimas leido šiose debatuose kalbėti apie dalykus, kurie naudingesni jai. H.Clinton išvengė kalbų apie elektroninio pašto skandalą, kuris kenkė jai rinkimų kampanijos metu. Apie tai D.Trumpas puse lūpų tarsi ir užsimindavo, bet tema neišsirutuliojo“, – debatus vertino L.Kojala.
Jau prieš debatus buvo svarstyta, ar D.Trumpas bus jiems gerai pasirengęs. Mat jiems jis neskyrė papildomo dėmesio. Bent jau tai nebuvo matoma. Tuo metu jo oponentė netgi kelioms dienoms sustabdė savo rinkimų kampaniją, norėdama susitelkti į debatus, repetuodavo įvairius galimus scenarijus. D.Trumpas aktyviai tęsė rinkimų kampanijos veiklą.
„Klausimas dėl pasirengimo debatams tikrai vertas apmąstymo. Iš tikrųjų H.Clinton turėjo akivaizdžiai faktais pagrįstus argumentus, atsakymus. D.Trumpas bandė improvizuoti. Jo atsakymai buvo mažiau koncentruoti ir neatskleidė tos žinutės, kurią galbūt jis norėtų pranešti rinkėjams. Jis dažnai pasiduodavo emocijoms, o ne konkretiems atsakymams, kurie ir yra reikalingi debatams“, – sakė L.Kojala.
Nėra abejonių, D.Trumpo rinkimų kampanijos strategai analizuos pirmuosius debatus ir bandys pasimokyti iš padarytų klaidų.
„Kai bus pirmieji apklausų rezultatai po debatų, taps akivaizdu, kas rinkėjų akyse juos laimėjo. Tačiau kokie konkrečiai bus priimti sprendimai, kol kas pasakyti sudėtinga. Šiuose debatuose D.Trumpas bandė būti kiek labiau prezidentinis kandidatas, kalbėti nuosaikiau, mažiau veltis į prieštaringai vertinamus pasisakymus. Tai jam iš dalies pavyko. Tačiau tik iš dalies.
Natūralu, kad H.Clinton bandys tiesiog pratęsti savo sėkmingą kelią ir pademonstruoti svarbiausią dalyką – kad ji yra pasirengusi užimti JAV prezidento postą, o jos konkurentas – ne. Dėl tokių priežasčių kaip charakteris, žinių stoka“, – kalbėjo politologas.
Vis dėlto manyti, kad sėkmingas pasirodymas pirmuosiuose debatuose užtikrina pergalę arba ženkliai pastūmėjo H.Clinton link jos, būtų pernelyg optimistiška.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad kertinėse valstijose, pavyzdžiui, Šiaurės Karolinoje vyksta arši kova. Geresnis pasirodymas pirmuosiuose debatuose tikrai netaps žingsniu, kuris sėkmingai užbaigs jos kampaniją.
Juolab, kad artėja dar dveji debatai, kurių vieni jau spalio 9 dieną. Akivaizdu, kad pozityvus pirmųjų debatų fonas bus prislopęs. H.Clinton turėtų suvokti, kad kol kas ji įgyja tik kiek didesnį emocinį pranašumą. Tai leis formuoti pozityvesnę žinutę susitikimuose su rinkėjais, ypač tais, kurie dar neapsisprendė, už ką atiduos savo balsą“, – tikino L.Kojala.
