Už jos iškėlimą kandidate pasirašė 90 iš 101 parlamento nario, pranešė Rinkimų komisija.
Konstitucija numato, kad kandidatą į prezidentus turi siūlyti ne mažiau kaip penktadalis įstatymų leidėjų, t.y. ne mažiau kaip 21 parlamento narys.
Tai reiškia, kad joks kitas pretendentas nebesurinks jo kandidatūros iškėlimui reikalingo parlamentarų parašų skaičiaus ir K.Kaljulaid bus vienintelė kandidatė rinkimuose.
Rinkimai parlamente vyks spalio 3 dieną slaptu balsavimu. Kandidatui reikia surinkti du trečdalius balsų (68), kad būtų išrinktas valstybės vadovu.
Parlamentui praėjusį mėnesį per kelis balsavimo ratus nepavyko išrinkti dvi kadencijas prezidento poste dirbusio liberalo Toomo Hendriko Ilveso įpėdinio, todėl buvo sušaukta Rinkikų kolegija.
Tačiau Rinkikų kolegija praėjusį šeštadienį per du balsavimus taip pat nesugebėjo išrinkti naujo valstybės vadovo, todėl šis procesas grįžo į parlamentą.
Paramą K.Kaljulaid pareiškė penkios iš šešių parlamento frakcijų. Jos iškėlimo nepalaikė Estijos konservatyvi liaudies partija (EKRE), tačiau ji nurodė, kad neblokuos K.Kaljulaid kandidatūros.
1969 metais Tartu gimusi K.Kaljulaid 1992-aisiais baigė biologijos studijas Tartu universitete, o 2001 metais čia įgijo verslo vadybos magistro laipsnį.
1998–1999 metais ji dirbo „Hansapank Market“ investicinės bankininkystės skyriaus projektų vadove ir netrukus tapo tuometinio premjero Marto Laaro patarėja ekonomikos klausimais,
Nuo 2004 metų kovo K.Kaljulaid dirba Europos Audito Rūmuose – vienoje svarbiausių Europos Sąjungos institucijų, prižiūrinčioje Bendrijos lėšų naudojimą.
2001–2004 metais K.Kaljulaid buvo konservatyvios partijos „Tėvynė“ narė.
K.Kaljulaid su vyru Georgi-Rene Maksimovski turi keturis vaikus – dukterį ir tris sūnus; du iš vaikų jau yra suaugę.
