Už jos iškėlimą kandidate pasirašė 90 iš 101 parlamento
nario, pranešė Rinkimų komisija.
Konstitucija numato, kad kandidatą į prezidentus turi siūlyti
ne mažiau kaip penktadalis įstatymų leidėjų, t.y. ne mažiau kaip
21 parlamento narys.
Tai reiškia, kad joks kitas pretendentas nebesurinks jo
kandidatūros iškėlimui reikalingo parlamentarų parašų skaičiaus
ir K.Kaljulaid bus vienintelė kandidatė rinkimuose.
Rinkimai parlamente vyks spalio 3 dieną slaptu balsavimu.
Kandidatui reikia surinkti du trečdalius balsų (68), kad būtų
išrinktas valstybės vadovu.
Parlamentui praėjusį mėnesį per kelis balsavimo ratus nepavyko
išrinkti dvi kadencijas prezidento poste dirbusio liberalo Toomo
Hendriko Ilveso įpėdinio, todėl buvo
sušaukta Rinkikų kolegija.
Tačiau Rinkikų kolegija praėjusį šeštadienį per du
balsavimus taip pat nesugebėjo išrinkti naujo valstybės vadovo,
todėl šis procesas grįžo į parlamentą.
Paramą K.Kaljulaid pareiškė penkios iš šešių parlamento
frakcijų. Jos iškėlimo nepalaikė Estijos konservatyvi liaudies
partija (EKRE), tačiau ji nurodė, kad neblokuos K.Kaljulaid
kandidatūros.
1969 metais Tartu gimusi K.Kaljulaid 1992-aisiais baigė
biologijos studijas Tartu universitete, o 2001 metais čia įgijo
verslo vadybos magistro laipsnį.
1998–1999 metais ji dirbo „Hansapank Market“ investicinės
bankininkystės skyriaus projektų vadove ir netrukus tapo tuometinio
premjero Marto Laaro patarėja ekonomikos klausimais,
Nuo 2004 metų kovo K.Kaljulaid dirba Europos Audito Rūmuose –
vienoje svarbiausių Europos Sąjungos institucijų, prižiūrinčioje
Bendrijos lėšų naudojimą.
2001–2004 metais K.Kaljulaid buvo konservatyvios partijos
„Tėvynė“ narė.
K.Kaljulaid su vyru Georgi-Rene Maksimovski turi keturis vaikus – dukterį ir tris sūnus; du iš
vaikų jau yra suaugę.