Gruzijoje popiežių šiltai sutiko prezidentas Georgijus
Margvelašvilis ir dabartinis šios šalies Ortodoksų Bažnyčios
lyderis patriarchas Elijas II. Trijų dienų vizitą Gruzijoje ir
Azerbaidžane Vatikanas vadina taikos misija.
Provakarietiška Gruzija, kuri yra viena seniausių pasaulio
krikščioniškų tautų, 2008 metais dalyvavo trumpame kare su Rusija
ir dar dviem Maskvos palaikomais Pietų Osetijos ir Abchazijos
regionais, kurių Tbilisis nekontroliuoja iki šiol.
Po susitikimo su pontifiku G.Margvelašvilis padėkojo jam už
paramą Gruzijos teritoriniam vientisumui, tačiau priminė, kad „20
proc. Gruzijos teritorijos ir toliau yra okupuota“ Rusijos karių.
Tačiau sakydamas kalbą Prezidentūros kiemelyje, kurios
klausėsi vyriausybės pareigūnai, pilietinės visuomenės lyderiai
ir užsienio diplomatai, Pranciškus neištarė Rusijos vardo ir
žodžio „okupacija“.
Matyt, nenorėdamas užsitraukti Kremliaus ir įtakingos Rusijos
Ortodoksų Bažnyčios pykčio, Pranciškus tik bendrais žodžiais
paragino „gerbti visų šalių suverenitetą tarptautinės teisės
ribose“.
„Visų tautų ir valstybių sambūvis regione“ yra „būtina
sąlyga“ taikai ir stabilumui pasiekti, kalbėjo jis.
Sekmadienį Pranciškus lankysis Azerbaidžane, kur susitiks ir su
prezidentu Ilhamu Aliyevu (Ilchamu Alijevu). Vos prieš kelias dienas
Azerbaidžano rinkėjai triuškinama balsų dauguma pritarė
konstitucijos pataisoms, suteiksiančioms ilgamečiam šalies vadovui
daugiau galių.
Manoma, kad naftos ir dujų turtingoje šalyje Pranciškus
pakartos Armėnijoje išsakytą raginimą taikiai spręsti konfliktą
dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
Kovos palei nestabilią šių fronto liniją, etniniams Kalnų
Karabacho armėnams savo regione atėmus valdžią iš Azerbaidžano
per žiaurų karą dešimtojo dešimtmečio pradžioje, vėl
įsiplieskė šių metų balandį. Ten žuvo mažiausiai 110 žmonių.
Žingsniai į taiką
Dialogas tarp konfesijų ir įvairių krikričionybės atšakų
sutaikymas yra vieni pagrindinių Pranciškaus pontifikato tikslų.
Jis taip pat sieks sustiprinti ryšius su Gruzijos Bažnyčia,
kuri kaip ir kitos ortodoksų bažnyčios, nepripažįsta popiežiaus
viršenybės ir kurios doktrinos skiriasi nuo Romos Katalikų
Bažnyčios.
Šių bažnyčių skirtingas teologinių klausimų interpretavimas
paaiškina, kodėl popiežius Pranciškus ir patriarchas Elijas II
nedalyvaus bendrose pamaldose pontifiko vizito Gruzijoje metu.
„Popiežiaus vizitas gali sukelti tam tikrą atšilimą abiejų
bažnyčių santykiuose, bet ne perversmą“, – sakė Gruzijos
žurnalo „Tabula“ religinės skilties apžvalgininkas Levanas
Sutidzė naujienų agentūrai AFP.
„Teologiniai skirtumai yra rimti, o Gruzijos Bažnyčia garsėja
savo izoliacionistine pozicija“, – pridūrė jis.
83-ejų Elijas II matė, kaip po Sovietinio laikotarpio atgimsta
ši bažnyčia, kuriai ištikimi daugiau kaip 80 proc. Gruzijos
gyventojų iš 4,9 milijono.
Gruzijos bažnyčios lyderis yra konservatyvių ir gana
kontroversiškų pažiūrų, jis homoseksualumą laiko liga, kurią
esą reikia gydyti kaip priklausomybę nuo narkotikų.
Gruzija buvo viena iš ankstyvosios krikščionybės lopšių;
vienas iš apaštalų, Andriejus, laikomas krikščionybės skleidėju
teritorijose, kuriose dabar yra Gruzija.
Okupuota bolševikų 1921 metais šalis nepriklausomybę nuo
Sovietų Sąjungos atgavo 1991 metais ir dabar siekia Europos
Sąjungos bei NATO narystės; anot diplomatų, dabartinis popiežiaus
vizitas turėtų „pastūmėti“ šį procesą į priekį.