Antskrydžius Sirijoje pradėjusi Rusija tikėjosi sustiprinti B.al-Assado pozicijas, kurios, praėjus ketveriems metams nuo karo šalyje pradžios, vis silpnėjo. Valdžia prarado nemažai teritorijų.
Rusijos įsitraukimas į karą Sirijoje netikėtai pakeitė situaciją. Tai padėjo B.al-Assadui išsilaikyti valdžioje.
Kita vertus, Kremliaus veiksmai padidino Rusijos ir JAV priešpriešą, mat pastaroji siekia kovoti prieš teroristines grupuotes Sirijoje, tačiau nepalaiko B.al-Assado režimo.
Praėjus metams nuo Rusijos veiksmų Sirijoje pradžios lieka neatsakyta į svarbiausius klausimus – kiek dar užtruks konfliktas ir ką tikisi pasiekti Maskva.
Nauja ataka Alepe: subombarduota didžiausia ligoninė
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusiais metais aiškino, esą įsitraukti į konfliktą Sirijoje buvo būtina.
„Geriausias būdas kovoti su tarptautiniu terorizmu – smogti jiems jų teritorijoje nelaukiant, kol teroristai įžengs į jūsų namus“, – tuo metu kalbėjo V.Putinas.
Netrukus Maskva dislokavo dešimtis bombonešių, naikintuvų ir 4000 kariškių, kurie turėjo kovoti su B.al-Assado priešininkais. Praėjus keletai savaičių jie buvo pajėgūs surengti iki 60 antskrydžių kasdien.
Tačiau žmogaus teisių stebėtojai tvirtino, kad jų metu žuvo ne tik teroristinių grupuočių nariai, bet ir šimtai civilių.
Sirijos žmogaus teisių stebėtojai tikino, esą dėl Rusijos antskrydžių žuvo daugiau nei 9 tūkst. žmonių. Pasak jų, dėl Rusijos veiksmų gyvybės neteko beveik 4 tūkst. civilių, tarp jų beveik tūkstantis – vaikai.
Jungtinėje Karalystėje įsikūrę Sirijos žmogaus teisių stebėtojai taip pat tvirtino, kad Rusijos atakų metu buvo nužudyti beveik 3 tūkst. teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ (IV) nariai ir 2,8 tūkst. kitų karinių grupuočių nariai.
Tiesa, Kremlius tikino, kad jo karinės pajėgos suduoda smūgius tik IV ir kitiems džihadistams. Kone kasdien Maskva platina vaizdo įrašus, kurie esą įrodo, kad ji kovoja su teroristais. Pateikiama detali ataskaita, kiek teroristų pavyko nukauti, kiek jų treniruočių stovyklų ar bazių pavyko sunaikinti.
Maža to, Rusija tikino, neva vykdys tik antskrydžius ir „nė vienas rusų karys neįžengs į Sirijos žemę“. Antskrydžiai taip pat turėjo būti vykdomi tik laikinai ir turėjo būti baigti iki šių metų pavasario.
Iki tol Rusijai pavyko sustiprinti B.al-Assado režimą, kuris atgavo nemažai strategiškai svarbių teritorijų, tarp jų ir Palmyros miestą. Maždaug 60 proc. sirų, nepabėgusių iš šalies, gyvena B.al-Assado kontroliuojamose teritorijose.
Daugelis politikos analitikų sutinka – Rusijos įsitraukimas į konfliktą Sirijoje pirmiausia siejamas ne su noru nugalėti teroristus, o veikiau su siekiu sustiprinti savo pozicijas tarptautinėje arenoje, įrodyti, kad ji vis dar yra viena stipriausių žaidėjų.
„Daugiau nei 15 metų Vašingtone kalbėta, kad Rusija yra silpna. Todėl Rusija ėmėsi karinių veiksmų, kad įrodytų, jog yra kitaip“, – tikino politikos analitikas Sergejus Markovas.
Vis dėlto tai, su kuo dabar susiduria Rusija, veikiau yra aklavietė, o ne pergalė.
Laikinos paliaubos Sirijoje, kurios buvo pasiektos rugsėjo 9 dieną tarpininkaujant Maskvai ir Vašingtonui, žlugo po kelių dienų. O įtampa tarp Rusijos ir JAV tik didėja.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ketvirtadienį perspėjo, kad dėl Alepo puolimo Vašingtonas Sirijos klausimu yra prie savo derybų su Rusija nutraukimo ribos.
Trečiadienį J.Kerry perspėjo Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, kad nutrauks derybas, jei Maskva nesustabdys Alepo puolimo.
Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad Maskva tęs savo bombardavimo kampaniją Sirijoje, kur prezidentui B.al-Assadui ištikimos pajėgos įnirtingai atakuoja sukilėlių kontroliuojamą Alepo rytinę dalį.
„Neaišku, kas bus ir ką daryti toliau. B.al-Assadas „išgelbėtas“, tačiau padėtis Sirijoje tikrai ne tokia, kokios tikėjosi Maskva“, – konstatavo politikos analitikas Sergejus Strokanas.