„Prisijungimas prie NATO kompetencijų centro STRATCOM
bendradarbiaujančios partnerės vaidmenyje Švedijai yra natūralus
žingsnis“, – naujienų agentūrai AFP sakė šios Rygoje
įsikūrusios institucijos direktorius Janis Sartas.
Anksčiau šį mėnesį Švedija paskelbė grąžinsianti
kariuomenę į savo didžiausią salą – Gotlandą. Manoma, kad šis
žingsnis susijęs su Stokholmo pastangomis padidinti gynybos
pajėgumus, kai Rusijos tonas tampa vis labiau kategoriškas.
Švedija nėra NATO narė, bet priklauso Aljanso programai
„Partnerystė už taiką“ (Partnership for Peace), pradėtai 1994
metais. Šios programos tikslas – stiprinti karinį bendradarbiavimą
su blokui nepriklausančiomis šalimis.
J.Sartas pridūrė, kad Suomija, taip pat nepriklausanti NATO, jau
yra 2015 metais įkurto STRATCOM partnerė. Šis centras buvo įkurtas
padidėjus nuogąstavimams, kad Kremlius daro įtaką didelei Latvijos
etninių rusų bendruomenei, įsiplieskus Ukrainos krizei.
STRATCOM ne vien pateikia alternatyvą Rusijos oficialiajai
pozicijai dėl padėties Ukrainoje, bet ir plėtoja „koordinuotą ir
tinkamą NATO komunikacijos veiklos ir pajėgumų naudojimą,
palaikant Aljanso politiką, operacijas ir veiksmus“, nurodoma
institucijos tinklalapyje.
Be Latvijos, STRATCOM narės yra šešios kitos NATO šalys:
Didžioji Britanija, Estija, Vokietija, Italija, Lietuva ir Lenkija.
Prancūzija ir Nyderlandai taip pat užsiminė esančios
suinteresuotos prie jo prisijungti.
„Švedija gali daug prisidėti prie STRATCOM, remdamasi ankstesne
patirtimi ir prieš Švediją nukreiptos informacijos srautų
dabartine stebėsena“, – AFP sakė Švedijos tarptautinių reikalų
instituto tyrėja Anke Schmidt-Felzmann.