K.Kaljulaid surinko 81 balsą. 17 parlamentarų susilaikė. Į slaptą balsavimą susirinko 98 Estijos parlamentarai – neatvyko trys. Kad taptų prezidente, K.Kaljulaid turėjo surinkti mažiausiai 68 parlamentarų balsus.
K.Kaljulaid bus prisaikdinta spalio 10 dieną.
„Tikiu, kad mūsų santykiai su Lietuva ir Latvija yra labai geri, – kalbėjo K.Kaljulaid. – Tai tęsis ir toliau.“
K.Kaljulaid taip pat tvirtino, kad palaikys gerus santykius su Suomija, ir teigė, jog jos pergalė – įrodymas, kad Estijos politikai sugeba dirbti bendro gėrio labui.
Parlamentui rugpjūčio pabaigoje per kelis balsavimo ratus nepavyko išrinkti dvi kadencijas prezidento poste dirbusio liberalo Toomo Hendriko Ilveso įpėdinio, todėl buvo sušaukta Rinkikų kolegija.
Tačiau Rinkikų kolegija rugsėjo 24 dieną per du balsavimus taip pat nesugebėjo iš penkių pretendentų išrinkti naujo valstybės vadovo, todėl šis procesas grįžo į parlamentą.
Estijos parlamento seniūnų taryba, kurią sudaro frakcijų lyderiai ir trys parlamento vadovybės nariai, praėjusią savaitę su frakcijomis susitarė, kad partijos nekels savo kandidatų.
Buvo priimtas sprendimas kelti vienintelę nepartinę kandidatūrą, kuri tenkintų daugumą parlamentarų.
Paramą K. Kaljulaid pareiškė penkios iš šešių parlamento frakcijų. Jos iškėlimo nepalaikė Estijos konservatyvi liaudies partija (EKRE), taip pat keli didžiausios opozicinės Centro partijos deputatai.
1969 metais Tartu gimusi K.Kaljulaid 1992-aisiais baigė biologijos studijas Tartu universitete, o 2001 metais čia įgijo verslo vadybos magistro laipsnį.
1998–1999 metais ji dirbo „Hansapank Market“ investicinės bankininkystės skyriaus projektų vadove ir netrukus tapo tuometinio premjero Marto Laaro patarėja ekonomikos klausimais.
Nuo 2004 metų kovo K.Kaljulaid dirba Europos Audito Rūmuose – vienoje svarbiausių Europos Sąjungos institucijų, prižiūrinčioje Bendrijos lėšų naudojimą.
2001–2004 metais K.Kaljulaid buvo konservatyvios partijos „Tėvynė“ narė. K.Kaljulaid su vyru Georgi-Rene Maksimovskiu turi keturis vaikus – dukterį ir tris sūnus; du iš vaikų jau yra suaugę.
Estijos prezidentas renkamas penkeriems metams. Tas pats asmuo
negali būti renkamas prezidentu daugiau kaip du kartus iš eilės.
Anot Lietuvos ekspertų ir K.Kaljulaid buvusių kolegų, ji bus drąsi šalies vadovė.
Kartu su K.Kaljulaid Europos Audito Rūmuose šešerius metus
dirbusi finansų ministrė Rasa Budbergytė prisimena 2014 metus, kai
po Krymo aneksijos būsimoji Estijos vadovė organizavo Audito Rūmų
narių pietų su Rusijos diplomatu boikotą.
„Ji buvo to iniciatorė ir mes tikrai tame dalyvavome,
prisijungėme prie jos akcijos neiti pietauti su Rusijos
ambasadoriumi“, – BNS trečiadienį sakė R.Budbergytė.
Pasak politologo Liutauro Gudžinsko, tai parodo, kad nepartinė
K.Kaljulaid buvo kompromisinė kandidatė tarp valdančiųjų ir
opozicinių partijų.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto docentas teigė, kad K.Kaljulaid bus kovą su korupcija ir
ekonomikos konkurencingumą pabrėšianti prezidentė. Jai taip pat
itin svarbūs lyčių lygybės klausimai.
„Lyginant su mūsų prezidente Dalia Grybauskaite, mūsų
prezidentė yra atsargesnė. K.Kaljulaid reiškia nuomonę drąsiai ir
atvirai ir manau, kad ji vienaip ar kitaip paskatins diskusijas
šiais klausimais, nors neturi daug tiesioginių galių“, – sakė
L.Gudžinskas.
R.Budbergytė Europos Audito Rūmuose su K.Kaljulaid dirbo
šešerius metus. Ji kolegę iš Estijos prisimena kaip modernią ir
profesionalią asmenybę.
„Turėjome labai gerus santykius ir kabinetai, ir mes pačios.
Aš ją labai vertinu dar ir dėl to, kad ji yra geriausias estiškas
pavyzdys – pasako ir padaro, tikrai nieko nevilkina, ilgai negalvoja.
Ji yra labai greitos reakcijos, greitų sprendimų“, – teigė
finansų ministrė.
„Yra gera mama, keturis vaikus augina. Bėgioja, labai gerai
žaidžia tenisą. Labai moderni, paprasta moteris. Aš galvoju, kad
Estijai tikrai pasisekė, kad ji išrinko tokią gerą prezidentę“,
– sakė R.Budbergytė.