Tuo tarpu prieštaringai vertinamas šio tinklalapio įkūrėjas
žada tęsti savo darbą, nors ir sulaukia įnirtingos kritikos.
Sukakties proga Berlyne rengiama šventė, per kurią bus
paminėtas domeno wikileaks.org įregistravimas 2006 metais.
Tinklalapio įkūrėjas Julianas Assange'as buvo numatęs 10 val. (11 val. Lietuvos laiku) vaizdo ryšiu kreiptis
į savo šalininkų Vokietijoje organizuojamos spaudos konferencijos
dalyvius.
Tačiau itin retai viešumoje matomas australas paskutinę minutę
saugumo sumetimais atsisakė planų pasirodyti visuomenei savo 18 kv.
m. kambario Ekvadoro ambasadoje Londone balkone.
Vis dėlto jis nepraranda ryžto.
„Negandos mus užgrūdino“, – sakė J.Asange’as
savaitgalį interviu Vokietijos savaitraščiui „ Der Spiegel“.
„Tikime tuo, ką darome… Jei tave spaudžia, ir tu spaudi“,
– aiškino jis.
Praėjus dešimtmečiui nuo įkūrimo „WikiLeaks“ vis
griežčiau kritikuojamas už tai, kad juo esą manipuliuoja
politikai. Dažniausiai tinklalapis kaltinamas tuo, kad platina
Maskvos jam perduotus dokumentus ir tarnauja Donaldo Trumpo (Donaldo
Trampo) interesams kovoje dėl JAV prezidento posto.
Savicenzūrai – ne
„Neketiname pradėti cenzūruoti savo straipsnių dėl to, kad
vyksta JAV rinkimai“, – sakė J.Assange’as interviu „Der
Spiegel“.
Šis interviu anglų kalba buvo paskelbtas internete.
„WikiLeaks“ darbą pradėjo 2007 metų sausį. J.Assange’as
tuomet sakė, kad tinklalapis naudos šifravimo priemones savo
šaltiniams apsaugoti ir viešins necenzūruotą slaptą informaciją.
„WikiLeaks“ per veiklos dešimtmetį paskelbė daugiau nei 10
mln. nutekintų dokumentų.
Pirmą kartą tarptautinio dėmesio šis tinklalapis sulaukė
paviešinęs Amerikos karinėje bazėje Gvantanamo įlankoje laikomų
kalinių prižiūrėtojams skirtas instrukcijas.
Tačiau tikrąjį pagreitį jis įgijo 2010-aisiais, kai ėmė
viešinti duomenis apie JAV karines operacijas Irake bei Afganistane,
taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip amerikiečių
karinio sraigtasparnio įgula Bagdade sušaudo grupę neginkluotų
civilių, tarp jų du žurnalistus.
Tais pat metais „WikiLeaks“ paviešino ir daugybę
diplomatinio susirašinėjimo pranešimų iš JAV ambasadų visame
pasaulyje, įstumdamas Vašingtoną į itin keblią padėtį.
„Svarbiausias mūsų paviešintas medžiagos rinkinys yra JAV
diplomatinio susirašinėjimo pranešimų serija“, – sakė
J.Assange’as „Der Spiegel“.
Konfliktiškas būdas
Tačiau 2010-aisiais „WikiLeaks“ patyrė ir skaudžių
smūgių.
J.Assange’ui buvo pareikšti kaltinimai turėjus lytinių
santykių su moterimi tuo metu, kai ši miegojo. Su ta moterimi jis
susipažino per konferenciją Stokholme.
Vešlių žilų plaukų kupeta išsiskiriantis „WikiLeaks“
įkūrėjas, vengdamas arešto, pasislėpė Ekvadoro ambasadoje
Londone. Ekvadoras 2012 metais suteikė J.Assange’ui politinį
prieglobstį, kai jis išnaudojo visas galimybes Britanijos teismuose
išvengti ekstradicijos į Švediją.
45 metų australas visuomet tvirtino, kad jam pareikšti
kaltinimai seksualine prievarta yra nepagrįsti.
Jis atsisako vykti į Švediją duoti parodymų, nes nuogąstauja,
kad Švedija perduos jį Jungtinėms Valstijoms, kur jam teks stoti
prieš teismą dėl šnipinėjimo.
J.Assange’o konfliktiškas būdas ir griežtas reikalavimas
skelbti neredaguotus dokumentus greitai ėmė erzinti jo kolegas ir
žurnalistus, su kuriais jis dirbo.
„Jei afganas civilis padeda koalicijos pajėgoms, jis nusipelnė
mirti“, – citavo J.Assange’ą tyrimais užsiimantis „The
Guardian“ žurnalistas Nickas Daviesas.
Šiuos žodžius, pasak N.Davieso, J.Assange’as pasakė per
ginčą, kilusį dėl to, ar nereikėtų iš tinklalapyje skelbiamų
dokumentų apie karines operacijas pašalinti pavardžių.
Snowdenas, „Panamos popieriai“
2013-aisiais buvęs JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA)
žvalgybos kontraktininkas nutekino tūkstančius įslaptintų
dokumentų, atskleidusių žvalgybos agentūrų vykdytų sekimo
programų mastą. Tačiau dokumentus jis perdavė ne „WikiLeaks“,
o žurnalistams. Šiuo E.Snowdeno pavyzdžiu vėliau pasekė ne vienas
paslapčių viešintojas.
Tarptautinis žurnalistų tyrėjų konsorciumas (International
Consortium of Investigative Journalists, ICIJ) šiais metais publikavo
daugybę straipsnių, parašytų remiantis nutekintais dokumentais
apie vadinamuosius mokesčių rojus Panamoje ir Bahamuose.
Tuo tarpu žaliųjų organizacija „Greenpeace“ gegužę
paviešino dokumentus, susijusius su JAV ir Europos Sąjungos
derybomis dėl prieštaringai vertinamos laisvosios prekybos
sutarties.
„WikiLeaks“ vėl sukėlė šurmulį liepą, kai nutekino
elektroninius laiškus, atskleidusius, kad JAV Demokratų partijos
lyderiai stengėsi trukdyti Hillary Clinton varžovui
Bernie Sandersui kovoje dėl teisės tapti
oficialiu partijos kandidatu prezidento rinkimuose. Dėl paviešintos
informacijos postų neteko keli aukšti demokratai.
J.Assange’o nejaudina jo tinklalapiui žeriama kritika.
„Tikime tuo, ką darome, – sakė jis „Der Spiegel“. –
Atakos mus tik sustiprina.“