Bangkoko universiteto „Thammasat“ studentai tuo metu
protestavo prieš nekenčiamo buvusio karinio diktatoriaus
sugrįžimą iš tremties. Juos universitete apsupo kraštutinių
dešiniųjų gaujos ir smarkiai ginkluota sukarinta policija, kuri
šaudė ir svaidė granatas į kelių tūkstančių beginklių
žmonių minią.
Kai studentai buvo sutramdyti, atskubėjo galvažudžiai, kurie
čiupo pasidavusius ir ant žemės gulėjusius studentus. Šie buvo
nutempti į viešą lauką netoliese, mušami iki mirties, kariami,
padeginėjami. Policija ir užpuolikai žagino studentes, gyvas ir
mirusias.
Nužudytųjų kūnai buvo be ceremonijų mėtomi ant paskubomis
sukrauto laidotuvių laužo. Oficialus žuvusiųjų skaičius yra 46,
bet patikimi nepriklausomi duomenys rodo, kad žuvo daugiau kaip 100
žmonių.
Neramumai pasitarnavo kaip pretekstas armijai vėliau tą pačią
dieną užgrobti valdžią ir anuliuoti trejais metais anksčiau
įvykusią demokratinę revoliuciją, kuriai vadovavo studentai.
Šiemet šios tragedijos paminėjimas sulaukė didesnio
susidomėjimo nei paprastai, nes pakalbėti kviestam Honkongo
demokratijos aktyvistui Joshua Wongui Tailando
valdžia neleido atvykti į šalį ir tai aprašė žiniasklaida
visame pasaulyje.
J.Wongas turėjo kalbėti Bangkoko Chulalongkorno universitete, kuris šiemet pirmą kartą prisidėjo prie
„Thammasat“ žudynių metinių paminėjimo.
„Thammasat“ rektorius Somkitas Lertpaithoonas sakė, kad universitetas dėsto savo studentams apie tą
smurto proveržį ir kad jame net dirba tas žudynes išgyvenusių
žmonių.
„Nors spalio 6-osios įvykiai gali nebūti fiksuoti Tailando
istorijoje, naujoji karta vis tiek siekia apie tai sužinoti“, –
pažymėjo jis, sakydamas kalbą metinių minėjime savo universitete.
„Thammasat“ žudynės visuomet buvo opus klausimas – ir dėl
linčo vaizdų, bylojančių apie tamsiąją tailandiečių
charakterio pusę, ir dėl to, jog universiteto puolimas
pademonstravo, kad valstybė gali nebaudžiama pažeidinėti žmogaus
teises. Jokie kaltininkai niekada taip ir nebuvo nubausti.
Dabar ši tragiška diena minima tokiu metu, kai Tailandą vėl
valdo kariškiai, 2014-aisiais įvykdę valstybės perversmą. Be to,
didėjant dėmesiui žmogaus teises, keliama daug klausimų apie
valstybės smurto naudojimą, ypač dėl visą pastarąjį
dešimtmetį Tailande vykstančių kartais smurtinių kovų už
politinę valdžią, tarp kurių yra kruvini gatvių mūšiai
sostinėje Bankoke 2010 metais.
„Šios žudynės tebėra aktualios ir po 40 metų, nes jos lieka
oficialiai neišspręstos, – anksčiau šią savaitę sakė Tyrell
Haberkorn iš Australijos nacionalinio
universiteto. – Šis incidentas yra aktualus Tailando politikos
dabarčiai, nes tampa įmanoma rengti vieną perversmą po kito, tuo
pačiu slopinant kitokią nuomonę, nes tie, kas taip elgėsi
praeityje, nebuvo patraukti atsakomybėn.“
1976 metų spalio 6-osios įvykius tiriančios grupės narė
Patporn Phoothong sakė, kad vienas iš tikslų yra
atpažinti žmones, matomus garsiojoje fotografijoje, kurioje
įamžinta, kaip vyras sudedamąja kėde muša sudarkytą ant medžio
pakartą lavoną, o aplink susirinkusi minia stebi. Niekas dar nėra
išsiaiškinęs aukos, užpuoliko ar kurio nors iš žiūrovų vardų.
„Manau, kad su šia kliūtimi susiduriame dėl to, kad net ir
praėjus 40-čiai metų žmonės tebebijo kalbėti ir nemano, kad
kalbėjimas kaip nors pagerins padėtį“, – sakė ji.
