Bangkoko universiteto „Thammasat“ studentai tuo metu protestavo prieš nekenčiamo buvusio karinio diktatoriaus sugrįžimą iš tremties. Juos universitete apsupo kraštutinių dešiniųjų gaujos ir smarkiai ginkluota sukarinta policija, kuri šaudė ir svaidė granatas į kelių tūkstančių beginklių žmonių minią.
Kai studentai buvo sutramdyti, atskubėjo galvažudžiai, kurie čiupo pasidavusius ir ant žemės gulėjusius studentus. Šie buvo nutempti į viešą lauką netoliese, mušami iki mirties, kariami, padeginėjami. Policija ir užpuolikai žagino studentes, gyvas ir mirusias.
Nužudytųjų kūnai buvo be ceremonijų mėtomi ant paskubomis sukrauto laidotuvių laužo. Oficialus žuvusiųjų skaičius yra 46, bet patikimi nepriklausomi duomenys rodo, kad žuvo daugiau kaip 100 žmonių.
Neramumai pasitarnavo kaip pretekstas armijai vėliau tą pačią dieną užgrobti valdžią ir anuliuoti trejais metais anksčiau įvykusią demokratinę revoliuciją, kuriai vadovavo studentai.
Šiemet šios tragedijos paminėjimas sulaukė didesnio susidomėjimo nei paprastai, nes pakalbėti kviestam Honkongo demokratijos aktyvistui Joshua Wongui Tailando valdžia neleido atvykti į šalį ir tai aprašė žiniasklaida visame pasaulyje.
J.Wongas turėjo kalbėti Bangkoko Chulalongkorno universitete, kuris šiemet pirmą kartą prisidėjo prie „Thammasat“ žudynių metinių paminėjimo.
„Thammasat“ rektorius Somkitas Lertpaithoonas sakė, kad universitetas dėsto savo studentams apie tą smurto proveržį ir kad jame net dirba tas žudynes išgyvenusių žmonių.
„Nors spalio 6-osios įvykiai gali nebūti fiksuoti Tailando istorijoje, naujoji karta vis tiek siekia apie tai sužinoti“, – pažymėjo jis, sakydamas kalbą metinių minėjime savo universitete.
„Thammasat“ žudynės visuomet buvo opus klausimas – ir dėl linčo vaizdų, bylojančių apie tamsiąją tailandiečių charakterio pusę, ir dėl to, jog universiteto puolimas pademonstravo, kad valstybė gali nebaudžiama pažeidinėti žmogaus teises. Jokie kaltininkai niekada taip ir nebuvo nubausti.
Dabar ši tragiška diena minima tokiu metu, kai Tailandą vėl valdo kariškiai, 2014-aisiais įvykdę valstybės perversmą. Be to, didėjant dėmesiui žmogaus teises, keliama daug klausimų apie valstybės smurto naudojimą, ypač dėl visą pastarąjį dešimtmetį Tailande vykstančių kartais smurtinių kovų už politinę valdžią, tarp kurių yra kruvini gatvių mūšiai sostinėje Bankoke 2010 metais.
„Šios žudynės tebėra aktualios ir po 40 metų, nes jos lieka oficialiai neišspręstos, – anksčiau šią savaitę sakė Tyrell Haberkorn iš Australijos nacionalinio universiteto. – Šis incidentas yra aktualus Tailando politikos dabarčiai, nes tampa įmanoma rengti vieną perversmą po kito, tuo pačiu slopinant kitokią nuomonę, nes tie, kas taip elgėsi praeityje, nebuvo patraukti atsakomybėn.“
1976 metų spalio 6-osios įvykius tiriančios grupės narė Patporn Phoothong sakė, kad vienas iš tikslų yra atpažinti žmones, matomus garsiojoje fotografijoje, kurioje įamžinta, kaip vyras sudedamąja kėde muša sudarkytą ant medžio pakartą lavoną, o aplink susirinkusi minia stebi. Niekas dar nėra išsiaiškinęs aukos, užpuoliko ar kurio nors iš žiūrovų vardų.
„Manau, kad su šia kliūtimi susiduriame dėl to, kad net ir praėjus 40-čiai metų žmonės tebebijo kalbėti ir nemano, kad kalbėjimas kaip nors pagerins padėtį“, – sakė ji.
