Pasiektas istorinis susitarimas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų ribojimo

Pagal naująjį susitarimą skirtingos šalys eis trimis skirtingais keliais. Ekonomiškai turtingesnės šalys, pavyzdžiui, iš Europos Sąjungos (ES), Jungtinių Valstijų ir kitų, po kelių metų pradės riboti HFC dujų naudojimą ir nuo 2019 metų mažiausiai 10 proc. sumažins jų vartojimą. 

Besivystančios šalys, kaip Kinija, Lotynų Amerikos šalys ir salos valstybės nuo 2024 metų sustabdys HFC dujų naudojimą. Kitos besivystančios šalys, ypač Indija, Pakistanas, Iranas, Irakas ir Persijos įlankos šalys nestabdys naudojimosi dujomis iki 2028 metų. Kinija – didžiausia pasaulyje HFC dujų gamintoja, nepradės riboti dujų gamybos ir naudojimo iki 2029 metų. Indija pradės dar vėliau – tik nuo 2032 metų 10 proc. mažins vartojimą. 

Šios HFC dujos (hidrofluorangliavandeniliai), naudojamos oro kondicionieriuose ir šaldytuvuose, turi įtakos vis didesniam pasaulio temperatūros augimui.

Pagal susitarimą, išsivysčiusios šalys įsipareigoja daug skubiau nei vargingesnės šalys mažinti šių dujų naudojimą.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry penktadienį delegatams Ruandoje sakė, kad HFC yra „pražūtingos mūsų klimatui“.

 “Priimta pataisa ir sprendimai“, – sakė Kigalyje vykusių derybų pirmininkas, Ruandos gamtinių išteklių ministras Vincent'as Biruta.

„Tai didžiulis laimėjimas klimatui. Atlikome didelį konkretų žingsnį, vykdydami įsipareigojimus, prisiimtu pernai gruodį Paryžiuje“, – sakoma Europos Sąjungos energetikos ir klimato veiksmų komisaro Miguelio Arias Canetepranešime, paskelbtame prieš priimant šį susitarimą.

„Pasaulinis laipsniškas naudojimo nutraukimas, dėl kurio susitarėme šiandien, iki šio šimtmečio pabaigos gali sumažinti atšilimą puse laipsnio“, – pridūrė jis.

Per įtemptas derybas didžiosios besivystančios šalys, tarp jų Indija, stengėsi, kad būtų patvirtintas ilgesnis HFC atsisakymo laikotarpis, taip pat kovojo dėl šio proceso finansavimo.

HFC buvo pradėti naudoti praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje, siekiant pakeisti chemines medžiagas, kurios, kaip buvo nustatyta, smarkiai ardo ozono sluoksnį. Deja, paaiškėjo, kad hidrofluorangliavandeniliai pragaištingai spartina pasaulio klimato šiltėjimą.

Visgi pakeisti veiksmingus HFC alternatyviomis medžiagomis, tokiomis kaip amoniakas, vanduo arba hidroluoro olefinais (HFO), gali brangiai kainuoti besivystančioms šalims, ypač atogrąžose, kur oro kondicionavimo sistemos plačiai naudojamos – pavyzdžiui, Indijoje.

Anksčiau vietoje HFC naudotų chlorfluorangliavandenilių (CFC) buvo atsisakyta pagal 1987 metais pasirašytą Monrealio protokolą, kai mokslininkai nustatė, jog šios medžiagos ardo ozono sluoksnį.

Ozonas, susikaupęs stratosferos viršutiniame lygmenyje, saugo Žemę nuo pavojingų ultravioletinių spindulių.

Tačiau paaiškėjo, kad HFC, nors ir nekenkiantys ozono sluoksniui, kuris dabar pamažu atsikuria, atmosferoje tūkstančius kartų veiksmingiau sulaiko šilumą, palyginus su anglies dvideginiu – pagrindinėmis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Pasak Berklio nacionalinės laboratorijos mokslininkų, didesnis oro kondicionavimo sistemų naudojimas labiausiai lemia padidėjusį HFC naudojimą.

Prognozuojama, kad iki 2030 metų pasaulyje bus pagaminta dar 700 mln. oro kondicionierių. Praeitais metais pasirašytoje Paryžiaus klimato sutartyje numatoma, kad bus vykdomos priemonės, siekiant, kad pasaulio klimatas iki šio šimtmečio pabaigos atšiltų ne daugiau kaip dviem laipsniais Celsijaus, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

Visgi tolesnis HFC naudojimas gali būti didelė kliūtis, trukdanti pasiekti šį tikslą. Nors HFC yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kaip ir anglies dvideginis, metanas ir azoto oksidai, jų naudojimas reglamentuojamas ne pagal Paryžiaus sutartį, o pagal Monrealio protokolą.