Pareigūnų pranešime sakoma, kad iki lapkričio 30 dienos yra
draudžiami visi vieši susirinkimai, šalyje tebegaliojant
nepaprastajai padėčiai po liepos 15-osios nepavykusio perversmo.
Jame sakoma, kad šis sprendimas buvo priimtas, „kad būtų
užtikrintas žmonių saugumas ir viešoji tvarka“.
Gubernatoriaus biuras, atsakingas už saugumą visoje sostinėje
ir provincijoje, nurodė gavusi žvalgybos informacijos, kad
„uždraustos teroristinės organizacijos planuoja veiksmus mūsų
provincijoje“.
Šios organizacijos nebuvo įvardytos, bet pranešime sakoma, kad
jos galbūt planuoja atakas susirinkimuose ir viešosiose
demonstracijose.
Per pastaruosius metus sostinę sudrebino ištisa virtinė atakų,
dėl kurių kaltinami džihadistai ir kurdų kovotojai.
2015 metų spalio 10 dieną 103 žmonės žuvo, kai mirtininkai
sprogdintojai, siejami su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“
(IS), detonavo bombas tarp prokurdiškų taikos aktyvistų,
planavusių surengti eitynes šalia pagrindinės Ankaros traukinių
stoties.
Mažiausiai 30 žmonių žuvo per išpuolį sostinėje 2016 metų
vasario 17 dieną, o dar 37 gyvybių pareikalavo tų pačių metų
kovo 13-osios sprogdinimai, už kuriuos atsakomybę prisiėmė viena
radikali kurdų ginkluota grupuotė.
Be to, Ankara buvo pagrindinis liepos 15-osios nepavykusio
perversmo organizatorių taikinys. Dėl šio pučo Turkijos
vyriausybė kaltina JAV gyvenantį musulmonų pamokslininką Fethullah
Guleną.
Savaitgalį įtariamas „Islamo valstybės“ mirtininkas
susisprogdino pietrytiniame Gaziantepo mieste per antiteroristinį
reidą. Per šį incidentą žuvo trys policininkai, nurodė
pareigūnai.
Keliomis valandomis vėliau kitas savižudis sprogdintojas
panaudojo detonavo bombą ir žuvo, bet kitų aukų buvo išvengta.