V.Putinas praeitą savaitę atšaukė vizitą, per kurį turėjo
dalyvauti katedros komplekso, taip pat apimančio dvasinį centrą ir
mokyklą, iškilmingoje atidarymo ceremonijoje, kai Prancūzija
griežtai sukritikavo Maskvos vykdomą bombardavimą Sirijoje.
Daugelį stebina naujasis statinys prie Senos upės Paryžiaus
centre daugelį stebina: penkiais didžiuliais paauksuotais kupolais
papuošta katedra, aiškiai matoma Šviesų miesto istorinėje
širdyje.
Kaip pranešama, šis projektas taip pat kelia susirūpinimą
Prancūzijos žvalgybos agentūroms, nes katedra yra arti
vyriausybinių pastatų, įskaitant Užsienio reikalų ministeriją.
V.Putinas užtikrino šiam projektui, kainavusiam per 100 mln.
eurų, tvirtą finansinį ir politinį palaikymą. Katedra buvo
pastatyta buvusiame valstybinės žemės sklype, kurį Maskva išpirko
2010 metais, kai Prancūzijai vadovavo prezidentas Nicolas Sarkozy.
„Šį projektą galima sieti su tikinčiųjų poreikiais, bet
jis tikriausiai įgyvendina Rusijos troškimą atidaryti kultūrinį
ir religinį centrą Paryžiuje, nesusijusį su jos ambasada“, –
naujienų agentūrai AFP sakė rašytojas ir ortodoksų dvasininkas
Christophe'as Levalois.
V.Putinas palaiko glaudžius ryšius su įtakinga Rusijos
Ortodoksų Bažnyčia, o jos lyderis, patriarchas Kirilas, reikšdavo
asmeninį palaikymą Kremliaus politikai – pavyzdžiui, karinei
intervencijai Sirijoje.
Kirilas planuoja aplankyti Paryžių gruodžio 4 dieną ir
pašventinti Šv.Trejybės katedrą. Jos interjerą planuojama baigti
įrengti ateinančiais metais.
Kadangi V.Putinas nedalyvaus, atidarymo ceremonijai trečiadienį
vadovaus Rusijos kultūros ministras Vladimiras Medinskis.
Vis dėlto Prancūzijoje didėjanti ortodoksų bendruomenė,
stiprinama imigracijos iš Rusijos, taip pat Artimųjų Rytų ir
Balkanų, Kremliaus remiamą projektą vertina prieštaringai.
Paryžiuje jau yra viena ortodoksų katedra – Šv.Aleksandro
Neviškio soboras – pastatytas rusų bendruomenės dar 1861 metais.
Tačiau jis yra pavaldus Stambulo, o ne Maskvos patriarchatui.
Pastarasis yra laikomas labiau politizuotu.
Su Šv.Aleksandro Neviškio katedra susijęs istorikas Antoine'as
Arjakovsky pabrėžė naujojo projekto
„keistą ir problemišką neaiškumą“: jį finansuoja teoriškai
sekuliari Rusijos valstybė, „supainiojanti religiją ir politiką
už poros žingsnių nuo Eliziejaus rūmų Prancūzijos
prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos“.
Naujoji katedra atidaroma Prancūzijos ir Rusijos santykiams ne
pačiu geriausiu metu. Šis projektas taip pat kelia rūpesčių
prezidentui Francois Hollande'ui, Prancūzijoje
vykstant įtemptiems nacionaliniams debatams dėl religijos vaidmens
viešajame gyvenime – ypač po virtinės islamo ekstremistų atakų.
Praeitą savaitė išleistoje vienoje knygoje cituojami
F.Hollande'o žodžiai, kad Prancūzijoje yra „problema dėl
islamo“, nes musulmonų bendruomenei reikalingi savi maldos namai ir
pripažinimas.
„Islamas kelia problemą ne todėl, kad savaime yra pavojinga
religija, o dėl to, kad jis nori įsitvirtinti kaip religija
respublikoje“, – valstybės vadovo pareiškimas cituojamas knygoje
„Prezidentas neturėtų to sakyti“ (Un president ne devrait pas
dire ca).