Austrijos, Airijos, Meksikos, Nigerijos, Pietų Afrikos
Respublikos ir Brazilijos pateiktam rezoliucijos projektui pritarė
123 nariai, 38 balsavo prieš, o 16 susilaikė.
Rezoliucija priimta po daug savaičių trukusių branduolinių
valstybių lobistinių pastangų pasiekti, kad dokumentas būtų
atmestas.
Privalomosios galios neturinčioje rezoliucijoje numatyta, kad
ateinančių metų kovą turi prasidėti derybos dėl naujos
sutarties. Dokumente reiškiamas didžiulis nerimas dėl
„katastrofiškų humanitarinių pasekmių, jei būtų panaudotas
branduolinis ginklas“.
Keturios iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių –
Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija ir Jungtinės Valstijos –
balsavo prieš rezoliuciją, o Kinija susilaikė. Jos pavyzdžiu
pasekė ir Indija bei Pakistanas.
Japonija, viena iš aktviausių branduolinio ginklo uždraudimo
šalininkių, balsavo prieš rezoliuciją. Taip pat pasielgė ir
Pietų Korėja, kuriai grėsmę kelia Šiaurės Korėjos branduolinės
ambicijos.
Rezoliucijos oponentės laikos nuomonės, kad branduolinio
nusiginklavimo klausimai turėtų būti sprendžiami per derybas dėl
Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT) – 1968 metais
pasirašyto pakto, kurį yra ratifikavusios 190 valstybių.
Tarptautinės koalicijos už branduolinių ginklų atsisakymą
vykdomoji direktorė Beatrice Fihn šį balsavimą
pavadino „istoriniu momentu“ ne vieną dešimtmetį trukusiose
pastangose išvaduoti pasaulį nuo branduolinių ginklų.
„Ši sutartis neeliminuos branduolini ginklų pernakt. Tačiau
ji nustatys veiksmingą naują tarptautinį teisinį standartą,
stigmatizuodama branduolinius ginklus ir įpareigodama valstybes imtis
skubių nusiginklavimo priemonių“, – sakė ji.
Lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje dėl šios
rezoliucijos turėtų balsuoti visa Generalinė Asamblėja.