Be to, susitarimas tarp Kanados ir ES neturėtų pakenkti Lietuvos
ūkininkams dėl padidėsiančios konkurencijos.
Prekybos sutartis (Comprehensive Economic and Trade Agreement, CETA) yra svarbus politinis susitarimas – R.Vilpišauskas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas BNS teigė, kad CETA yra
ne tik ekonomiškai, bet ir politiškai svarbus susitarimas Lietuvai.
„Kanada ir JAV yra NATO narės. Jos yra liberalios
demokratijos, kurios yra Lietuvos ir apskritai visos Europos Sąjungos
sąjungininkės saugumo srityje, nors Kanada nėra tokia svarbi NATO
narė kaip JAV, bet nepamirškime, kad Kanados kariai prisidės
netrukus prie kitų NATO narių ir atvyks į Latviją. Tokio
pobūdžio ekonominiai susitarimai nėra svarbūs vien ekonomine
prasme. Jie rodo politinių santykių glaudumą, intensyvumą ir kuria
palankią atmosferą tartis saugumo ir kitais klausimais. Strateginė
tokios sutarties reikšmė, kad Kanados dėmesys bus skiriamas ir
Baltijos šalims, yra svarbus šio susitarimo elementas“, – kalbėjo
politologas.
R.Vilpišausko žodžiais, Kanada nėra pagrindinė Lietuvos
prekybos partnerė, todėl nereikia tikėtis, kad po susitarimo
ratifikavimo ekonominė nauda Lietuvai bus didelė.
„Taip, tai nebus visiškai absoliučiai laisva prekyba, bet jei
sąlygos prekybai gerėja, tai potencialią naudą galima gauti. (...)
Daug kas vertina ekonominę tokių susitarimų naudą. Šalinant
kliūtis tarpusavio prekybai tradiciškai tikimasi svarbaus postūmio
ekonomikos augimui tiek visai Europos Sąjungai, tiek kiekvienai
bendrijos valstybei. Lietuvos įmonėms yra signalas, kad pagerės
prekybos sąlygos. Net ir toms, kurios nesidomėjo Kanados rinka, gal
vertėtų pasidomėti. Iš to kyla visa ekonominė nauda – didesnė
konkurencija, mažesnės kainos ir didesnis pasirinkimas. Čia
tradicinė ekonominė pusė“, – sakė R.Vilpišauskas.
Jo žodžiais, jei ES nebūtų pavykę susitarti su Kanada, būtų
sustiprėjusios abejonės dėl ES sugebėjimo pabaigti derybas dėl
laisvosios prekybos sutarties su JAV.
„Pastorosiomis savaitėmis paaiškėjus, kad dėl Valonijos
valdžios nepritarimo iškilo rizika, kad susitarimas gali būti
neratifikuotas, tai buvo iškilusi reputacinė rizika, susijusi su
Europos Sąjungos gebėjimu susitarti dėl tokio pobūdžio prekybos
ir investicijų santykių reguliavimo. Tinkamai nekomunikuojant tokių
susitarimų naudos gali būti didelė žala padaryta visos Europos
Sąjungos reputacijai. Lietuvai taip pat yra labai svarbūs tokie
susitarimai ir gebėjimas juos suderėti“, – teigė politologas.
CETA bus naudinga Lietuvos maisto, chemijos ir baldų pramonėms –
R.Lazutka
Vilniaus universiteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas Romas
Lazutka kalbėjo, jog CETA turėtų daugiausiai naudos atnešti
Lietuvos įmonėms, dirbančioms maisto, chemijos ir baldų gamybos
sektoriuose.
„Aš manau, kad laisvosios prekybos sutartys yra naudingos
mažiau išsivysčiusioms šalims, tai reiškia, iš Kanados bus
lengviau importuoti į Europos Sąjungą ir tame tarpe į Lietuvą.
Vis dėlto tų kanadietiškų prekių Lietuvoje nėra daug, o pas juos
gamyba brangesnė. Lietuvos gamintojams parduoti Kanadoje turėtų
būti lengviau, o į Kanadą eksportuoti lietuviams yra svarbu ir
galima, nes gamybos kaštai mažesni. Mūsų daugiausiai ta tradicinė
gamyba eitų: maistas, chemijos pramonė, baldai“, – BNS sakė
Vilniaus universiteto mokslininkas R.Lazutka.
Anot jo, ES ir Kanados laisvosios prekybos sutarties įtaką
Lietuvoje tikriausiai pajus nedaug įmonių, jau galinčių
eksportuoti į Kanadą.
„Perversmo mūsų ekonomikoje nebus, bet vienam ar kitam
gamintojui, kuris galbūt turi galimybes vežti, tai poveikis bus.
Lietuvos rinka yra maža ir mūsų gyventojai nėra pajėgūs pirkti
dvigubai brangesnių prekių, pagaminamų turtingesnėse šalyse,
todėl tas poveikis gali būti mažas“, – teigė R.Lazutka.
Lietuvos ūkininkai neturėtų nukentėti
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas tvirtino,
kad laisvosios prekybos sutartys Lietuvos žemės ūkiui iš esmės
nėra naudingos, bet sutartis su Kanada neturėtų daryti žalos
Lietuvos ūkininkams.
„Kalbant apie žemės ūkį, tai jokios transatlantinės
sutartys nėra naudingos Lietuvai nei su Kanada, nei su JAV. Tos
sutartys kalba apie naudą vartotojui, pramonei, o ne žemės ūkiui.
Bet iš kitos pusės, Kanada nekelia didelio pavojaus, nes tai yra
aukštų kaštų valstybė ir jų pieno sektoriuje yra palaikoma pieno
supirkimo kaina ir pieno produktų kainos didelės. Iš pieno ir kitų
Kanados žemės ūkio sektorių grėsmės mums nėra. Gal net Lietuvai
prekybos balansas bus naudingesnis. Lietuvos maisto produktai būtų
konkurencingi Kanados rinkoje“, – BNS teigė B.Markauskas.
Jo žodžiais, Lietuvos žemės ūkiui kur kas pavojingesnė
būtų ES ir JAV Transatlantinė prekybos ir investicijų
partnerystės sutartis, kuri į Lietuvos rinką leistų gabenti
pigesnius JAV žemės ūkio produktus.
„Amerikoje toli nueita su genetiškai modifikuota produkcija, o
jos kaštai žymiai mažesni, ir mes esame nuo Amerikos visiškai
atsilikę ir būtume priklausomi nuo sėklų bei chemijos. Čia yra
didelis pavojus. Amerikos kaštai bendrai yra mažesni nei Europos
dėl įvairių priežasčių, todėl tie produktai turėtų
konkurencinį pranašumą prieš mūsų produktus“, – teigė
B.Markauskas.
Sekmadienį Kanados premjeras ir ES vadovai sekmadienį Briuselyje
pasirašė istorinę sutartį, kurios pasirašymui buvo iškilusi
grėsmė, kuomet mažas Belgijos Valonijos regionas grasino ją
„palaidoti“.
CETA yra ambicingiausias prekybos susitarimas, dėl kurio ES kada
nors derėjosi. Ji pašalina 99 proc. muitų bei vieningą 500
milijonų gyventojų turinčios ES rinką susieja su 10-a pagal dydį
pasaulio ekonomika, kurioje gyvena 36 mln. žmonių.