Šis pranešimas atskleidė tik dalį vienos didžiausių Šaltojo
karo mįslių – vadinamojo „Švedijos Schindlerio“ likimo –
nes jo palaikai niekada nebuvo grąžinti jo artimiesiems.
R.Wallenbergas išdavė švediškus dokumentus dešimtims
tūkstančių žydų, todėl jie galėjo pabėgti iš nacių okupuotos
Vengrijos ir išvengti mirties.
Tačiau likus keliems mėnesiams iki karo pabaigos, į Budapeštą
įsiveržė Sovietų Sąjungos pajėgos ir 1945 metų sausį pagrobė
švedą ir nugabeno jį į savo būstinę.
Jam pradingus, vyro likimas tapo viena opiausių problemų tarp
Vakarų ir Sovietų Sąjungos.
„Oficiali jo mirties data yra 1952 metų liepos 31 diena“, –
nurodė Pia Gustafsson, už gimimų ir mirčių
registravimą atsakinga Švedijos mokesčių valdybos pareigūnė.
„Ši data – visiškas formalumas. Remiantis įstatymais,
privalome išsirinkti datą ne anksčiau kaip penkeri metai po jo
dingimo, o ženklų, kad jis gyvas, buvo dar iki 1947 metų liepos
pabaigos“, – sakė ji.
Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai vienas R.Wallenbergo
šeimos atstovas paprašė Švedijos pareigūnų jo mirties liudijimo.
Stokholmas ne kartą skelbė pranešimus apie jo paiešką, tačiau
negavo jokios informacijos apie pagrobto diplomato buvimo vietą.
Naujienų agentūrai AFP 2015 metais išsiųstame pranešime
sakoma, kad R.Wallenbergo „mirties paskelbimas būtų būdas
susitaikyti su trauma, kurią mes išgyvenome, užbaigti vieną
periodą ir gyventi toliau“.
Neutralios Švedijos diplomatas R.Wallenbergas 1944 metų liepą
buvo paskirtas dirbti nacių okupuotame Budapešte. Per paskutinius
Holokausto mėnesius jis sugebėjo išgelbėti dešimtis tūkstančių
žydų, išdavęs jiems švediškus pasus.
Jis taip pat priglausdavo žydus Švedijos išpirktuose bei šios
šalies teritorija paskelbtuose pastatuose.
Per vadinamąjį „atlydį“ Sovietų Sąjungoje, kai į
valdžią atėjo diktatoriaus J.Stalino įpėdinis Nikita
Chruščiovas, Maskva 1957 metais paskelbė KGB būstinėje Lubiankoje
veikusio kalėjimo ligoninės vadovo pasirašytą dokumentą.
Dešimtmetį paslaptyje laikytame dokumente sakoma, kad
R.Wallenbergas 1947 metų liepos 17 dieną mirė Lubiankoje „nuo
širdies smūgio“.
Tačiau jo šeima šia įvykių versija nepatikėjo ir kelis
dešimtmečius stengėsi išsiaiškinti, kas iš tikrųjų jam nutiko.
R.Wallenbergui skirta daugybė apdovanojimų po jo numanomos
mirties: JAV Kongresas jį apdovanojo Kongreso aukso medaliu, o
Izraelis paskelbė jį vienu iš Pasaulio tautų teisuoliu –
asmeniu, kurių drąsa gelbėjo žydų gyvybes per Holokaustą.