Nukentėjusiųjų interesus ginantis advokatas Igoris Trunovas teigė, kad iš viso teisėsaugai teko išsiuntinėti daugiau nei 1000 kvietimų atvykti į teismą.
Ch.Zakajevas kaltinamas planavęs, prisidėjęs prie išpuolio. Taip pat įkaitų paėmimu ir pasikėsinimu nužudyti mažiausiai du asmenis. Kaltinimai jam pateikti ir dėl nelegalaus ginklų laikymo bei svetimo turto sunaikinimo.
Tyrėjų teigimu, Ch.Zakajevas buvo nusikalstamos grupuotės narys ir rūpinosi ginklų bei savadarbių sprogmenų tiekimu į Maskvą. Būtent jie ir buvo teroristų panaudoti išpuolyje Dubtrovkos teatre.
Ch.Zakajevas buvo sulaikytas 2014 metais, kai bandė iš Ukrainos patekti į okupuotą Krymą. Nusikaltėlis bandė pasinaudoti padirbtais dokumentais, tačiau jo planai žlugo. Jau kurį laiką buvo paskelbta tarptautinė jo paieška.
2002 metų spalio 23 dieną Dubrovkos teatre kovotojai įsiveržė į sceną, kurioje buvo rodomas populiarus miuziklas „Nord Ost“. Tuo metu salėje buvo 912 žmonių, tarp jų – daug vaikų.
Netrukus televizijoje pasirodė čečėno Movsaro Barajevo grupės pareiškimas, įrašytas prieš kelias dienas. Teroristai pasiskelbė mirtininkais ir pareikalavo išvesti iš Čečėnijos Rusijos kariuomenę.
Spalio 26-ąją Rusijos specialiosios pajėgos, siekdamos neutralizuoti užpuolikus, į pastatą paleido nežinomų dujų.
Nuo dujų poveikio mirė 125 žmonės. 40 užpuolikų buvo nušauti – netgi tie, kurie neteko sąmonės dėl dujų. Patys užpuolikai nušovė penkis žmones.
Šis nelaimė sukėlė kritikos bangą Rusijos valdžiai. Išgyvenusieji ir aukų artimieji kėlė klausimus, kodėl ir kokios dujos buvo panaudotos. Tačiau Rusijos valdžia atsakyti į šiuos klausimus nesiteikė.
Nepasitenkinimo būta ir daugiau. Nukentėjusieji žėrė kritiką dėl prastai organizuotų derybų su čečėnų teroristais. Esą nebandyti išsiderėti, kad iš teatro būtų leista išeiti bent jau nepilnamečiams.
Liudininkų teigimu, prastai buvo organizuota ir medicinos pagalba tris dienas be maisto, vandens sėdėjusiems ir dujų apnuodytiems žmonėms.
„Dujos nenužudė žmonių iš karto. Daugelis žmonių mirė, nes jais nebuvo tinkamai pasirūpinta“, – sakė I.Trunovas.
Netrukus po šios tragedijos išgyvenusieji ir aukų artimieji vienas po kito kreipėsi į teisėsaugą reikalaudami kompensacijų. Tačiau Rusijos teismai buvo valdžios pusėje ir ieškinius sistemingai atmetinėjo.
2011 metų pabaigoje Europos Žmonių Teisių Teismas nurodė Rusijai sumokėti 1,25 mln. eurų 64 ieškovams.
Tačiau nukentėjusieji tikino taip ir negavę visų atsakymų dėl įvykusios tragedijos ir toliau meta kaltinimus valdžiai dėl esą neteisingų priimtų sprendimų, kurie pražudė tiek daug žmonių.