„Donaldas Trumpas išsakė abejonių NATO kolektyvinės gynybos
patikimumu. Jis leido suprasti, jog padarytų taip, kad Amerikos
įsipareigojimas ginti sąjungininkes priklausytų nuo jų ekonomikos
ir ekonominio indėlio į NATO“, – sakė A.F.Rasmussenas interviu
BNS ir karinių naujienų portalui „Defence Matters“.
„Bijau, kad tai paskatintų Rusijos prezidentą Vladimirą
Putiną išmėginti NATO ryžtą, jei ponas D.Trumpas būtų
išrinktas prezidentu. Nemanau, kad jis bus išrinktas, bet jei jam
pavyktų, jis pakirstų pasitikėjimą NATO“, – pabrėžė buvęs
Aljanso vadovas.
„Prognozuočiau griežtesnį kursą Rusijos atžvilgiu, jei
prezidente būtų išrinkta Hillary Clinton. Manau,
mums to reikia“, – pridūrė jis.
A.F.Rasmussenas taip pat išsakė nuomonę, kad Europos Sąjunga
Rusijai taikomas sankcijas turėtų pratęsti ne pusmečiui, kaip
dabar, o mažiausiai vienerių metų laikotarpiui.
„Tai taip pat harmonizuotų ES ir JAV sankcijų režimus. Tiesą
sakant, manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje sankcijos turėtų tapti
neterminuotos, kad pasiųstume labai aiškų signalą Rusijai, jog jos
galės būti atšauktos, kai Rusija pakeis savo elgesį. Taigi, mums
derėtų sugriežtinti sankcijas. Antra – jei Rusija toliau
destabilizuos padėtį Rytų Ukrainoje, manau, turėtume apsvarstyti
galimybę tiekti ginkluotę Ukrainai. Gynybinę ginkluotę – kad
ukrainiečių armija sustiprintų savo gynybinius pajėgumus“, –
sakė buvęs NATO generalinis sekretorius.
A.F.Rasmussenas, kuris yra Ukrainos prezidento Petro Porošenkos
patarėjas, neatmetė galimybės, kad konfliktas Ukrainoje gali tapti
dar vienu įšaldytu konfliktu.
„Nemanau, kad rusai nori spręsti šias problemas. Dabar matome,
kad ponas V.Putinas turi tikslą, kad šie konfliktai toliau rusentų
ir būtų įšaldyti“, – pabrėžė buvęs NATO vadovas.
„Nemanau, kad Rusija mėgintų prisijungti daugiau Ukrainos
žemių, kaip nutiko su Krymu, nes tai būtų gerokai per brangu
Rusijai. V.Putinas pasiekė savo tikslą paprasčiausiai remdamas
separatistus Ukrainos rytuose. Manau, kad Vakarams derėtų būti
griežtesniais su Rusija šiuo klausimu“, – tęsė
A.F.Rasmussenas.
Savo raginimą Rusijai taikomas sankcijas pratęsti mažiausiai
vienerių metų laikotarpiui jis aiškino tuo, kad Europos Sąjungai
stinga vienybės.
„Sankcijos turėtų būti pratęstos mažiausiai 12-ai
mėnesių, nes dabar kas pusmetį apie tai diskutuojame, be to,
matome, kad Rusija kas šešis mėnesius mėgina pasinaudoti ta
situacija. Tai tik didina nestabilumą, todėl arba turėtume
nustatyti neterminuotas sankcijas, arba jas pratęsti 12-ai
mėnesių“, – pabrėžė A.F.Rasmussenas.