H.Clinton kampanija patyrė nemenką smūgį, kai „WikiLeaks“
paskutinėmis lenktynių dėl Baltųjų rūmų savaitėmis paviešino
dešimtis tūkstančių elektroninių laiškų, susijusių su JAV
Demokratų partija ir šios kandidatės rinkimų štabu.
J.Assange'as sakė, kad „WikiLeaks“ nebuvo užsibrėžęs
paveikti antradienį vykstančio balsavimo rezultatus, o tik norėjo
paviešinti turimą medžiagą.
Šis tinklapis anksčiau paskelbė daugybę H.Clinton
diplomatinių pranešimų ir sudarė nutekintų jos elektroninių
laiškų katalogą, todėl „esame laikomi Clinton archyvų srities
ekspertais. Taigi, visiškai suprantama, kad Clinton šaltiniai
kreipiasi į mus“, sakoma J.Assange'o pranešime.
„Negalime paskelbti, ko neturime. Iki šiol nesame gavę jokios
informacijos apie (respublikonų kandidato) Donaldo Trumpo (Donaldo
Trampo) kampaniją“, – pridūrė jis.
„Kai Clinton kampanija neskleisdavo akivaizdžios netiesos,
minėjo neįvardytus šaltinius arba spekuliatyvius ir nekonkrečius
žvalgybos bendruomenės pranešimus, piršdama mintį apie
nusikalstamą („WikiLeaks“) atsidavimą Rusijai, – sakoma
J.Assange'o pareiškime. – Kampanija nesugebėjo įvardyti su mūsų
publikavimu susijusių įrodymų – nes jie neegzistuoja.“
„WikiLeaks“ lieka ištikimas visuomenę informuojančios
informacijos viešinimui, net jeigu daugelis, ypač esantieji
valdžioje, pageidautų jos nematyti“, – pabrėžė viešumo
aktyvistas.
Spalio 7 dieną „WikiLeaks“ pradėjo skelbti tūkstančius
elektroninių laiškų, kompiuterinių įsilaužėlių pavogtų iš
H.Clinton kampanijos pirmininko Johno Podestos „Gmail“ elektroninio pašto paskyros.
H.Clinton niekada neginčijo šių laiškų tikrumo, bet kaltino
Rusiją, kad ji organizavo arba palaikė kibernetines atakas,
turinčias pakreipti rinkimų baigtį D.Trumpo naudai.
Paviešintuose laiškuose nebuvo jokios sukrečiančios
informacijos, bet dėl kai kurių H.Clinton teko teisintis.
45 metų australas J.Assange'as, buvęs kompiuterinis
įsilaužėlis, nuo 2012 metų gyvena užspeistas Ekvadoro ambasadoje
Londone, kur pasiprašė prieglobsčio, kad išvengtų ekstradicijos
į Švediją, įtariančią jį išžaginimu.
J.Assange'as baiminasi, kad tuo atveju, jeigu būtų perduotas
Švedijai, ši gali jį išduoti Jungtinėms Valstijoms dėl
„WikiLeaks“ paskelbtų maždaug 500 tūkst. įslaptintų karinių
dokumentų, susijusių su Amerikos karais Afganistane ir Irake,
paviešinimo.
Planuojama, kad Ekvadoro prokuroras ateinančią apklaus
J.Assange'ą ambasadoje dėl numanomo išžaginimo bylos, pirmadienį
pranešė Švedijos prokuratūra.