Suskaičiavus 99,8 proc. balsalapių, buvęs marksistas, 70-metis
D.Ortega gavo 72,5 proc. balsų, nurodė Aukščiausioji rinkimų
taryba.
Jo artimiausias varžovas, Maximino Rodriguezas, iš dešinėn linkusios Liberalų konstitucialistų
partijos pelnė tik 15 proc. balsų.
D.Ortega, Nikaragvai vadovavęs 20 iš pastarųjų 37 metų, buvo
kaltinamas pasinaudojęs teismais, kad sumažintų opozicijos galias.
Tačiau jo oponentai pavadino rinkimus farsu, o JAV savo ruožtu
pareiškė, kad „pažeista“ procedūra padarė laisvus ir
teisingus rinkimus neįmanomus.
Kadangi D.Ortegos oponentai paragino Nikaragvos piliečius
sekmadienį vykusius rinkimus boikotuoti, visų dėmesys buvo
nukreiptas į rinkėjų aktyvumo rezultatus.
Rinkimų taryba nurodė, kad rinkėjų aktyvumas buvo 68,2 proc.,
nors opozicija mini žymiai mažesnius skaičius: mažiau kaip 30
procentų.
„Nepripažįstame šio farso rezultatų“, – žurnalistams
prieš paskelbiant galutinius rinkimų rezultatus sakė Violeta
Granera, opozicinio Plačiojo fronto už demokratiją (FAD) lyderė.
Vyriausybė ir rinkimų tarybos pareigūnai pavadino šiuos
rinkimus puikiu demokratijos pavyzdžiu ir sakė, balsavimas vyko
„ramiai“, išskyrus vienos kaimiškoje vietovėje esančios
rinkimų apylinkės padegimą.
„Tai balsavimas dėl taikos, dėl Nikaragvos žmonių
saugumo“, – sakė D.Ortega, kai pats įmetė savo balsalapį.
Su juo buvusi jo žmona R.Murillo – poetė ir ilgametė
vyriausybės atstovė – sakė, kad rinkimai buvo „pavyzdiniai“.
D.Ortega turi stiprią Nikaragvos skurdžiai gyvenančių
piliečių paramą.
Jie sudaro daugiau kaip trečdalį visų šalies gyventojų ir
gavo naudos iš jo vykdytų socialinių programų.
D.Ortegos šalininkai, paaiškėjus rezultatams, išėjo į gatves
švęsti: džiūgaudami mojavo baltai mėlynomis Nikaragvos
vėliavomis ir kėlė triukšmą automobilių garso signalais.
„Tikimės, kad jis ir toliau pildys savo pažadus, duos mums
maisto ir pastogę“, – naujienų agentūrai AFP sakė viena iš jo
šalininkių Maria Auxiliadora Monte.
„Jis yra geriausias prezidentas, kokį tik esame turėję“,
– pridūrė ji.
D.Ortega ir jo Sandinistų nacionalinio išvadavimo fronto (FSLN)
partija sugebėjo užtikrinti šalies ekonominį stabilumą bei
saugumą, todėl verslo elito interesai taip pat buvo puikiai
patenkinti.
Tačiau Nikaragvos ateitis yra gana miglota, nes šalis yra
smarkiai įsiskolinusi savo problemų kamuojamai sąjungininkei
Venesuelai, o didžiulio masto infrastruktūriniai projektai, tokie
kaip siūlomas transokeaninis kanalas, kuris konkuruotų su Panamos
kanalu, nėra įgyvendinami.
Ši kadencija D.Ortegai bus iš viso ketvirtoji: jis vadovavo
šaliai 1985–1990 metais, kai sandinistų sukilėliai laimėjo po
revoliucijos, nuvertusios diktatorių dinastiją. Vėliau jis dirbo
prezidento poste dvi kadencijas iš eilės nuo 2007 metų.