Išaušus rinkimų dienai beveik visi analitikai ir ekspertai tikėjo, kad H.Clinton vienaip ar kitaip pateks į Baltuosius rūmus, rašo „Politico“.
Tačiau pradėjus skaičiuoti balsus visa statistika, spėliojimai ir prognozės žlugo – lygiai kaip prieš metus, kai niekas neįsivaizdavo, kad aštrialiežuvis D.Trumpas kada nors laimės Respublikonų partijos nominaciją.
Žlugo apklausų reputacija
„Visuomenės nuomonės apklausos prarado amerikiečių pasitikėjimą ir jomis artimiausiu metu nebus tikima, – pareiškė D.Trumpą remiantis Respublikonų nacionalinės konvencijos narys Jonathanas Barnettas. – Apklausos nebeatspindi tikrovės.“
Tinklalapis „FiveThirtyEight“ spėjo, kad H.Clinton pergalės tikimybė yra 72 proc. Tačiau pranešus apie dalį rezultatų portalas jau kalbėjo 84 proc. tikimybę, kad laimės D.Trumpas.
D.Trumpui sėkmė nusišypsojo svyruojančiose Floridos, Šiaurės Karolinos ir Viskonsino valstijose, kur beveik visos apklausos rodė, kad H.Clinton ten veržiasi į priekį.
Stulbinamai geras D.Trumpo pasirodymas iš dalies pateisino jo nuomonę, kad dauguma apklausų tiesiog dalijasi klaidingais skaičiais. O daugelis sutriko ir bandė paaiškinti, kaip visi galėjo taip smarkiai klysti.
Darytos klaidingos prielaidos
H.Clinton remiantis apklausų ekspertas Geoffas Garinas teigė, kad buvo apklausta per mažai baltaodžių, kurie nestudijavo universitete. Būtent šią demografinę grupę D.Trumpas sugebėjo patraukti į savo pusę.
Taip pat apklausose buvo daroma dar viena klaida, kad kintanti JAV populiacija ir daugėjantys mažumų gyventojų skaičiai padės iškilti demokratei H.Clinton.
„Vyravo per didelis įsitikinimas, kad demografija yra viską lemianti ir prives prie tam tikro rezultato, – tvirtino G.Garinas. – Tikrovė buvo visiškai kitokia.“
Kai kurie ekspertai netikėtus rinkimų rezultatus aiškino „besislapsčiusių D.Trumpo rėmėjų“ fenomenu – tie amerikiečiai galbūt gėdijosi pripažinti palaikę prieštaringai vertinamą respublikoną. Dėl to jie esą melavo atsakinėdami apklausų klausimus.
„Apklausų esmė paremta prielaida, kad balsuotojai sakys tiesą visiškai nepažįstamiems žmonėms“, – aiškino organizacijos „American Majority“ vadovas Nedas Ryunas.
Dėl visko kaltas FTB?
Dar kiti dėl H.Clinton pralaimėjimo kaltino Federalinį tyrimų biurą (FTB). Mat jis likus vos 11 dienų iki rinkimų viešai pareiškė, kad tiria naujus įkalčius, susijusius su tyrimu dėl H.Clinton darbo su slapta informacija, kai ji ėjo valstybės sekretoriaus pareigas.
Tiesa, FTB direktorius Jamesas Comey sekmadienį pareiškė, kad biuras savo tyrimą užbaigė ir neketina Demokratų partijos kandidatei pateikti jokių kaltinimų.
Tačiau H.Clinton kampanijai jau buvo padaryta žala. Be to, D.Trumpas sugebėjo į savo pusę patraukti daugumą Naujojo Hampšyro, Pensilvanijos ir Virdžinijos valstijų gyventojų, nes šiose valstijose mažai kas balsavo iš anksto – dar iki FTB skandalo.
„Neigiamos antraštės pastarąją savaitę sudavė smūgį H.Clinton, – tvirtino aršus D.Trumpo kritikas Brendanas Steinhauseris. – D.Trumpas turėjo inerciją ir entuziazmą visomis lemiamomis akimirkomis.“
D.Trumpo šalininkai ginčijosi, kad net tada, kai apklausos užsimindavo apie respublikono populiarumą, ekspertai ir žiniasklaida suskubdavo surasti priežasčių, kodėl tai – netiesa.
„Didžioji dalis Vašingtono gyventojų ir žiniasklaidos neigė mokslo viršenybę, – tvirtino D.Trumpą remiančio politinio veiksmo komiteto patarėjas Curtas Andersonas. – Net tada, kai prieš akis buvo apklausos, kurios rodė, kad kova apylygė, visi sakė, jog D.Trumpas beveik neturi galimybių laimėti. Mat jie negalėjo įsivaizduoti tokios galimybės. Jie gyveno burbule, o jis ką tik sprogo.“
