„Per ateinančius mėnesius ir metus, galiu pasakyti, mūsų
gyvenimo valandas, mūsų kaimynėms ir mūsų užsienio
partnerėms Europos vis labiau reikės“, – pareiškė Federica
Mogherini.
„Vis labiau reikės principingos pasaulinio saugumo
užtikrintojos, supergalios, kuri tiki daugiašališkumu ir
bendradarbiavimu“, – kalbėjo ji.
Netikėta D.Trumpo pergalė rinkimuose sukrėtė Europą, kuri
baiminasi, kad jo kampanijos šūkis „Amerika –pirmiausia“
reiškia Vašingtono ryšių su NATO ir Europos Sąjunga
susilpnėjimą.
ES jau planuoja bendras Europos gynybos pajėgas po neseniai
patirto kito geopolitinio šoko, Britanijos – vienos svarbiausių
valstybių saugumo užtikrinime – gyventojams nubalsavus už
išstojimą iš Bendrijos.
Tokios ES valstybės kaip Prancūzija ir Vokietija nori
pasinaudoti Britanijos pasitraukimu, ragindamos stiprinti valstybių
bendradarbiavimą gynybos srityje, o tam priešinosi Londonas.
Ekspertai sako, kad geresnio saugumo užtikrinimo klausimas būtų
aktualus ir tuo atveju, jeigu D.Trumpas atsuktų nugarą Europai.
„Viskas priklauso nuo mūsų. Besikeičiant pasaulio
(politiniam) klimatui, Europa bus vis labiau ir labiau nepakeičiama
jėga, – kalbėjo F.Mogherini.- Dabar, mano manymu, pats laikas
prisiimti savo įsipareigojimus ir atsakyti į raginimą (saugumui
užtikrinti)... ir mes tai galime daryti tik būdami tikroje
sąjungoje“.
Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris ne kartą pasisakė apie būtinybę formuoti
„Europos armiją“, o F.Mogherini paskelbė ambicingą Pasaulinę
strategiją, stiprinti bendradarbiavimą, kad tikrove virstų
pažadai.
Prancūzija ir Vokietija po birželį įvykusio referendumo
Britanijoje suskubo pristatyti ES karinės vadavietės steigimo
planus.
Tačiau ir jos, ir F.Mogherini pabrėžė, kad naujosios Europos
pajėgos nesidubliuos su NATO struktūromis.
ES neturi atskiros karinės struktūros, bet yra surengusi keletą
nedidelių karinių misijų, tarp jų centrinėje Afrikoje ir Somalio
pusiasalyje.