„Jau visi suprato, kad laimėjome. Tai išankstiniai
neoficialūs duomenys. Balsavimas dar tęsis JAV ir Kanadoje, bet
atotrūkis pakankamai didelis, kad būtų galima kalbėti apie mūsų
pergalę“, – žurnalistams sakė I.Dodonas per vidurnaktį
surengtą spaudos konferenciją jo Socialistų partijos būstinėje.
Jis taip pat padėkojo visiems, kad „patikėjo (jam) savo balsus
ir šalies ateitį“.
„Visiškai suprantu atsakomybę. Suprantu, kad bus nelengva.
Būsiu visų prezidentu – kairiųjų ir dešiniųjų, norinčių į
Europos Sąjungą ir norinčių būti šalia Rusijos“, –
pareiškė I.Dodonas.
Suskaičiavus 98 proc. balsalapių paaiškėjo, kad I.Dodonas
surinko 54,2 proc., o jo proeuropietiška varžovė Maia Sandu (Maja
Sandu) – 45,38 proc. balų, paskelbė Centrinė rinkimų komisija.
Oficialūs rezultatai turėtų būti paskelbti pirmadienį 8 val.
Grinvičo (10 val. Lietuvos) laiku.
Korupcijos skandalų pastaraisiais metais supurtyta Moldova
pirmąkart per pastaruosius 16 metų prezidentą rinko tiesiogiai.
Anksčiau valstybės vadovą rinkdavo parlamentas.
Tarp Ukrainos ir Rumunijos esanti maža, 3,5 mln. gyventojų
turinti Moldova yra nuolat veikiama Vakarų šalių ir Rusijos
politinių interesų sankirtos.
Spalio 30-ąją vykusį pirmame rinkimų ratą I.Dodonas laimėjo
surinkęs 48 proc. balsų. Centro dešiniųjų pažiūrų M.Sandu,
buvusi švietimo ministrė ir Pasaulio banko darbuotoja, tąsyk liko
antra, surinkusi 38 proc. balsų.
Abiejų kandidatų požiūris į Moldovos ateitį skiriasi kaip
diena nuo nakties.
I.Dodonas, 2006–2009 metais dirbęs ekonomikos ministro poste
komunistų vyriausybėje, pasisako už glaudesnius ryšius su Maskva
ir prekybos su Rusija stiprinimą.
M.Sandu savo ruožtu ragino integruotis į Europą, reikalavo, kad
tūkstančiai Rusijos karių būtų išvesti iš separatistinio
Padniestrės regiono, tapusio faktiškai nepavaldžiu Kišiniovo
centrinei vyriausybei po trumpo pilietinio karo 10-ame dešimtmetyje.
2014 metais Moldova pasirašė istorinę asociacijos su ES
sutartį, o pusė šalies eksporto dabar keliauja į Bendrijos šalis.
Šiam žingsniui atkakliai priešinosi Rusija, o kai sutartis buvo
pasirašyta, Maskva atsakė embargu gyvybiškai svarbiam Moldovos
žemės ūkio sektoriui.
„Aš ir visi mano draugai balsavome Igorį Dodoną, nes jis
žada atkurti strateginę partnerystę su Rusija“, – šiauriniame
Belcio mieste sakė 70-metis pensininkas Vasilijus Blindu.
Tačiau 22 metų Kišiniovo studentas Marcelis Pruna (Marčelis
Pruna) sakė palaikęs M.Sandu, nes ji „vykdys reformas praktiškai,
o ne vien žodžiais“.
Abu kandidatai skundėsi, kad rinkimai buvo prastai organizuoti ir
pabrėžė, kad buvo parengta per mažai balsalapių užsienyje
balsuojantiems piliečiams. Balsavimą stebėjo per 4 000 moldavų ir
tarptautinių stebėtojų.
Rinkimų komisja nurodė, kad rinkėjų aktyvumas buvo 53,3
procento.
Korupcijos skandalai
Moldovą pastaraisiais metais krėte korupcijos skandalai ir
politinė sumaištis.
2014 metais iš trijų bankų paslaptingai dingus milijardui JAV
dolerių, šalyje kilo protestai, buvo suimtas buvęs premjeras Vladas
Filatas. Jis vėliau buvo nuteistas už kyšininkavimą ir
piktnaudžiavimą tarnyba.
Antikorupcinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency
International“ Moldovos skyrius neseniai pavadino šalį
„regionine abejotinos kilmės pinigų plovėja“.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) lapkričio 7 d. patvirtino
beveik 180 mln. JAV dolerių vertės trejų metų programą, kuri
turėtų padėti sustiprinti Moldovos ekonomiką.
Fondas pabrėžė, jog tam, kad ši programa būtų visiškai
įgyvendinta, būtina „tolesnė politinė parama bei teismų
reformos“.
Dabartinis Moldovos ministras pirmininkas Pavelas Filipas, šį
postą užimantis nuo šių metų sausio, yra europietiškų
pažiūrų politikas. Tiesioginiai prezidento rinkimai – vienas iš
jo įvykdytų politinių pokyčių.
Politologas Anatolis Taranu (Anatolis Ceranu) mano, kad nors
I.Dodonas pirmajame rate gavo 140 tūkst. daugiau balsų nei M.Sandu,
ši gali tikėtis rinkėjų, kurie neatėjo į rinkimų apylinkes
spalio 30 d., palaikymo.
To tarpu Vitalijus Andrijevskis iš Efektyviosios politikos
instituto perspėja, kad rinkėjų lūkesčiai gali būti nuvilti, nes
prezidento galios yra ribotos.
Ribotos galios
„Prezidento rinkimo būdas pasikeitė, bet galios išlieka
tokios pačios. Prezidentas turi labai mažai galių; jis negali nieko
spręsti be parlamento ar vyriausybės,“ – sakė V.Andrijevskis.
Kai kurių tarptautinių organizacijų teigimu, Moldova yra
skurdžiausia Europos šalis.
Remiantis Pasaulio banko duomenimis, 41 proc. šalies gyventojų
pajamos siekia mažiau nei 5 JAV dolerių (4,6 euro) per dieną, o
vidutinis mėnesio atlyginimas – 240 dolerių.
Užsienyje dirbančių moldavų perlaidos sudaro beveik ketvirtį
šalies bendrojo vidaus produkto. Beje, šios perlaidos pastaruoju
metu sumažėjo dėl Rusijos ekonomikos nuosmukio.
Apie 78 proc. Moldovos gyventojų yra moldavai, o maždaug 14
proc. – ukrainiečiai ir rusai.