Ambasados raudonų plytų pastate, kuriame J.Assange'as slepiasi
jau daugiau kaip ketverius metus, jį apklaus Ekvadoro prokuroras,
tačiau taip pat dalyvaus Švedijos prokurorė Ingrid Isgren ir vienas
Švedijos policijos inspektorius.
45 metų australas prieglobsčio šioje ambasadoje Londono centre
pasiprašė 2012 metų birželį, Švedijos prokurorams išdavus
Europos arešto orderį suimti jį dėl įtarimų išžaginimu ir
seksualiniu smurtu. Šiuos kaltimus prieš aktyvistą pateikė dvi
moterys, susitikusios su J.Assange'u per jo 2010 metų kelionę į
Švediją.
J.Assange'as kaltinimus neigia, sako, kad jie yra politiškai
motyvuoti, ir tvirtina, kad lytiniai santykiai su minėtomis dviem
moterimis įvyko abiejų partnerių sutikimu.
Jis atsisakė vykti į Švediją apklausai, nes baiminasi, kad iš
ten gali būti deportuotas į Jungtines Valstijas dėl 500 tūkst.
slaptų kariškių bylų apie karus Afganistane ir Irake paskelbimo
svetainėje „WikiLeaks“.
Švedų prokurorai pernai nutraukė tyrimą dėl seksualinio
smurto, nes suėjo penkerių metų senaties terminas.
Vis dėlto jie vis dar nori apklausti J.Assange'ą dėl įtariamo
išžaginimo 2010 metais. Tokiam nusikaltimui senaties terminas yra 10
metų.
Šaltinis Švedijoje sakė, kad apklausa turėtų prasidėti
maždaug 10 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku. Tyrėjai ketina
paimti DNR mėginį, jeigu jis sutiks.
„Planuojama, kad tai truks kelias dienas“, – naujienų
agentūrai AFP sakė J.Assange'o advokatas Peras Samuelssonas. Pasak jo, dar per anksti pasakyti, kokie galėtų būti susitikimo rezultatai ir kas būtų skelbiama viešai.
J.Assange'as šioje byloje bus apklausiamas pirmą kartą nuo
pradinės apklausos, kurią švedų policija atliko tuo metu, kai buvo
pareikšti įtarimai.
J.Assange'as per savo advokatą yra sakęs, jog sveikina „progą
susigrąžinti gerą vardą“ ir tikisi, kad tyrimas bus nutrauktas.
Gegužės mėnesį Švedijos teismas patvirtino arešto orderį ir
atmetė Jungtinių Tautų darbo grupės išvadą, kad jo izoliacija
Ekvadoro ambasadoje prilygsta savavališkam įkalinimui.
Prašymas Trumpui suteikti „malonę“
Po lapkričio 8-ąją įvykusių JAV prezidento rinkimų
J.Assange'o šalininkai organizavo peticiją, kuria ragina
išrinktąjį prezidentą Donaldą Trumpą suteikti
jam malonę „išteisinant dėl bet kokių nusikaltimų“. Čia
tikriausiai turimas omenyje karinių paslapčių paviešinimas.
Tinklalapyje change.org paskelbtoje peticijoje, po kuria jau yra
daugiau kaip 16 500 parašų, J.Assange'as vadinamas „didvyriu“,
nes atskleidė „korupciją tų, kas turėtų mus valdyti“.
Tuo tarpu J.Assange'o advokatas sakė, kad jis „ne kartą
prašė“ pokalbio su policija dėl įtarimų išžaginus, nors
Ekvadoro prokurorai nurodo, kad nagrinėjimas, kuris buvo numatomas
spalį, Australijos prašymu buvo atidėtas.
„Julianas Assange'as visuomet norėjo papasakoti švedų
policijai savąją versiją. Jis nori progos susigrąžinti gerą
vardą“, – sakė P.Samuelssonas.
Apklausa rengiama tokiu metu, kai į „WikiLeaks“ vėl nukrypo
dėmesys – dėl dešimčių tūkstančių JAV demokratų partijos ir
kandidatės į prezidentus Hillary Clinton kampanijos
elektroninių laiškų nutekinimo paskutinėmis savaitėmis prieš
rinkimus.
J.Assange'as teisino šių elektroninių laiškų paskelbimą ir
neigė ryšius su Rusija bei įtarimus, kad jo svetainė bandė
paveikti JAV rinkimų rezultatus, kurie buvo palankūs respublikonui
D.Trumpui.
Taip pat didėjo įtampa tarp J.Assange'o ir jį priėmusio
Ekvadoro; dėl minėtų nutekinimų ambasada blokavo J.Assange'o
prieigą prie interneto, priežastimi nurodydama pagarbą principui
nesikišti į kitų valstybių reikalus ir jų rinkimus.
Rugsėjo mėnesį „WikiLeaks“ paskelbė medicininius įrašus,
kuriuose teigiama, kad J.Assange'o psichinei sveikatai iškiltų
pavojus, jeigu jis dar ilgiau turėtų likti ambasadoje.