Prokurorai nori patikrinti, ar palaikai buvo teisingai
identifikuoti, ir ieškoti sprogmenų arba degimo pėdsakų, nes
valdančioji dešiniojo sparno partija „Teisė ir teisingumas“
(TTP) mano, kad prieš lėktuvo katastrofą jame galėjo kilti
gaisras.
TTP įtaria, kad prezidento lėktuvo katastrofa yra susijusi su
nusikaltimu, bet lenkų ir rusų tyrėjai niekada nerado jokių
įrodymų, patvirtinančių šią versiją.
Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad turi būti ekshumuoti 83
aukų palaikai ir kad tyrimas truks mažiausiai du mėnesius. Procesas
turi prasidėti vėlai pirmadienį, nuo buvusio prezidento Lecho
Kaczynskio ir jo žmonos Marios palaikų.
TTP lyderio Jaroslawo Kaczynskio brolis
dvynys Lechas, tuometis Lenkijos prezidentas, buvo iš viso tarp 96
žmonių, daugiausia aukšto rango Lenkijos pareigūnų, 2010 metų
balandžio 10 dieną žuvusių per lėktuvo katastrofą prie Smolensko
Rusijos vakaruose.
Lenkijos delegacija vyko į ceremoniją netoli Smolensko
esančiame Katynės miške, skirtą pagerbti tūkstančiams lenkų
armijos karininkų, kuriuos 1940 metais nužudė sovietų slaptoji
policija. Savo atsakomybę už tas žudynes Kremlius neigė iki 1990
metų.
L.Kaczynskis su žmona Maria yra palaidoti kriptoje Krokuvos
Vavelio pilyje, kur ilsisi Lenkijos karalių ir Jozefo Pilsudskio, 1918 metais paskelbtos Lenkijos nepriklausomybės tėvo, palaikai.
Nesutarimai
Kovo mėnesį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas Lenkijos
įtarimus atmetė kaip „neturinčius pagrindo, šališkus ir
neturinčius ryšio su realiomis šios lėktuvo katastrofos
aplinkybėmis“.
Maskvos buvo daug kartų prašyta perduoti lenkų pareigūnams
lėktuvo nuolaužas ir „juodąsias dėžes“, bet ji kaskart
nurodydavo, kad tai padarys tik baigusi savo tyrimą.
Ankstesnė Lenkijos liberalų vyriausybė, kuriai vadovavo
J.Kaczynskio nesutaikomas priešininkas Donaldas Tuskas, dėl
katastrofos kaltino prastas oro sąlygas ir lenkų pilotų bei rusų
skrydžių kontrolierių klaidas.
Tačiau 2015 metų lapkritį į valdžią atėjusi TTP vadovaujama
vyriausybė atmetė šias išvadas kaip numanomo sąmokslo priedangą
ir pradėjo savo tyrimą.
Tik 10 proc. lenkų pritaria sprendimui ekshumuoti palaikus, rodo
spalį paskelbti sociologinių ir rinkų tyrimo bendrovės IPSOS
apklausos rezultatai.
Praėjusį mėnesį 17-os per katastrofą žuvusių žmonių
giminaičiai – daugiau kaip 200 asmenų – parašė atvirą
laišką prezidentui Andrzejui Dudai, kuriame
nurodė, jog jaučiasi „apleisti ir einantys iš proto“ dėl
„žiaurios ir beširdiškos“ palaikų ekshumacijos.
Jų poziciją parėmė ir Lenkijos žmogaus teisių apsaugos
pareigūnas, teigiantis, kad giminaičiai turi teisę teikti
apeliaciją.
A.Duda paprašė šeimų pademonstruoti „supratimą“ dėl
prokurorų, kurie „pagal įstatymą turi“ nurodyti atlikti
ekshumaciją, veiksmų.
TTP parlamentarė Malgorzata Wasserman,
kurios tėvas irgi žuvo per prezidento lėktuvo katastrofą, pritaria
ekshumacijai: „Žinau, kad tai labai skausminga, bet teisiniu
požiūriu tai būtina.“
„Nepamirškite, kad mes esame unikalioje situacijoje, kai
Lenkijoje turime labai mažai medžiaginių įrodymų apie
katastrofą. Patinka ar ne, šie kūnai yra reti medžiaginiai
įrodymai“, – sakė ji.
Tačiau žurnalistas Pawelas Dereszas, kuris
per katastrofą neteko žmonos – parlamentarės Jolantos Szymanek-
Deresz – nori, kad jos palaikai būtų
palikti ramybėje.
„Šios ekshumacijos yra tam tikra įkalčių medžioklė
siekiant įrodyti absurdišką teoriją, kad prezidentas Lechas
Kaczynskis buvo nužudytas“, – sakė jis.