Šis žingsnis sudaro sąlygas griežtam JAV išrinktojo
prezidento Donaldo Trumpo kritikui tapti oficialiu
valstybės vadovu.
Partijų lyderiai mėnesius nesutarė, ką iškelti kandidatu į
prezidentus, iš šio posto dėl garbaus amžiaus nusprendus
pasitraukti 76 metų Joachimui Gauckui – buvusiam
pastoriui iš buvusios komunistinės Rytų Vokietijos.
Kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU)
pareiškė palaikymą populiariausiam šalies politikui
F.-W.Steinmeieriui, kurio kandidatūrą iškėlė diplomatijos vadovo
partiečiai socialdemokratai. Šiam žingsniui taip pat pritarė
koalicijos partnerė Bavarijos krikščionių socialinė sąjunga
(CSU).
„Dabar tai oficialu“, – naujienų agentūrai AFP sakė
vienas CSU šaltinis.
Naująjį prezidentą – figūrą, kuri turėtų būti virš
partijų politikos ir tarnauti kaip moralinis šalies vėliavnešys
– vasario 12 dieną išrinks speciali parlamentarų, 16 federalinių
žemių delegatų ir kitų svarbių žmonių asamblėja.
60 metų F.-W.Steinmeieris pastaraisiais mėnesiais iškilo kaip
pagrindinis JAV išrinktojo prezidento D.Trumpo kritikas Vokietijos
vyriausybėje.
Kitą dieną po šoką sukėlusios D.Trumpo pergalės rinkimuose
jis perspėjo, kad transatlantiniai santykiai taps „keblesni“.
„Manau, turime tikėtis, kad Amerikos užsienio politika mūsų
atžvilgiu taps mažiau nuspėjama ir kad Jungtinės Valstijos bus
labiau linkusios priiminėti sprendimus vienos“, – sakė jis.
JAV rinkimų kampanijos metu F.-W.Steinmeieris kalbėjo dar
tiesmukiau: sakė, kad D.Trumpo prezidentavimo perspektyva yra
„bauginanti“ perspektyva pasauliui.
Jis taip pat lygino D.Trumpą su „neapykantos skelbėjais“ ir
sakė, kad šis respublikonas turi daug bendra su „baimės
skleidėjais“ Vokietijos dešiniojo sparno populistinėje partijoje
„Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir Didžiosios Britanijos
pasitraukimo iš ES šalininkais.
Atvirumas, griežtumas ir pragmatizmas
F.-W.Steinmeieris, Vokietijos politinės sistemos veteranas ir
pažįstamas veidas pasaulio sostinėse, 2005–2009 metais, valdant
A.Merkel pirmajai „didžiajai koalicijai“, buvo vicekancleris ir
diplomatijos vadovas.
2013-aisiais antrą kartą pradėjęs dirbti užsienio reikalų
ministro poste jis kartais sulaukdavo kritikos už bandymus išlaikyti
komunikacijos linijas su Rusija, nors dėl Ukrainos santykiai su
Maskva blogėjo.
Nors jo partija gyrė jo prieigą kaip atitinkančią jų
„Ostpolitik“ (Rytų politikos) tradiciją, kritikai kaltino jį
esant Rusijos apologetu.
Šiemet birželį net sąjungininkus nustebino jo perspėjimas
NATO „nežvanginti ginklais ir nekurstyti karo“, paskelbtas po
Aljanso karinių pratybų Rytų Europoje, reaguojant į numanomą
Rusijos keliamą grėsmę.
F.-W.Steinmeieris taip pat atvirai reiškė nepritarimą Turkijoje
vis plačiau taikomoms griežtoms priemonėms po liepą kariškių
surengto nesėkmingo bandymo įvykdyti perversmą ir sakė, kad tuo
neturėtų būti naudojamasi kaip pretekstu opozicijai nutildyti.
Kandidato į prezidentus pasirinkimas gali blaškyti A.Merkel,
kuri rengiasi, kaip tikimasi, artimiausiomis savaitėmis priimti
sprendimą kitais metais siekti ketvirtos kadencijos kanclerio poste.
Šią savaitę ji priims kadenciją baigiantį JAV prezidentą
Baracką Obamą, su kuriuo aštuonerius jo darbo
šiame poste metus palaikė glaudžius darbo santykius.
Iš A.Merkel, kuri tikriausiai yra antra galingiausia demokratijos
lyderė pasaulyje, tikimasi pragmatinio kurso D.Trumpo atžvilgiu,
nors ji ir tvirtino, kad vers jį laikytis pagrindinių demokratinių
principų ir vertybių.